- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau kaip pusės patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto (NT) savivaldybės nenaudojo arba jis naudotas ne toms funkcijoms, kurioms buvo skirtas, atlikti. Šalies savivaldybių turto balanse galima aptikti garažų, šaudyklą, šiltnamį ir net koplyčią.
Nežino, ką turi
Apie patikėjimo teise valdomą valstybės NT tikslios informacijos neturi trečdalis jį valdančių savivaldybių. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas.
Savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja tuo valstybės turtu, kuris joms perduodamas valstybinėms funkcijoms atlikti, ir valstybės turtu, kuris priskirtas, bet dar neperduotas savivaldybių nuosavybei.
"Auditas parodė, kad analizuotais atvejais savivaldybės netinkamai įvertino turto reikalingumą, o Vyriausybė, perduodama turtą, taip pat neįsitikino, kad jis reikalingas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Valstybės NT naudojimo stebėsenos ir kontrolės sistemos nebuvimas sudaro prielaidas valstybės turtą naudoti kitoms veikloms ar jo apskritai nenaudoti", – teigė Alma Bulkevičienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.
49 iš 56 audituotų savivaldybių patikėjimo teise valdė 426 valstybės NT objektus. Tai sudaro apie 3 proc. viso valstybės NT.
Daugiausia tai – negyvenamosios paskirties pastatai: gamybos, sandėliavimo ir pagalbinio ūkio, gaisrinės paskirties pastatai, garažai.
14 savivaldybių apie 39 proc. iš 155 patikėjimo teise valdomų valstybės NT objektų, kurie pagal įstatymą priskirti, bet dar neperduoti savivaldybių nuosavybei, iki audito pradžios nežinojo, jų neįtraukė į apskaitą ir neinventorizavo.
Valdininkai augins agurkus?
Daugiausia turto, apie kurį nieko nežinojo, turi Kauno savivaldybė. Čia suskaičiuota 2,2 tūkst. kv. m ploto nekilnojamojo turto – gyvenamosios paskirties patalpos, ūkio paskirties pastatai, šilumos punktas, boilerinė, neįrengta pastogė, rūsys ir pan.
Klaipėdos savivaldybė du valstybės NT objektus – garažą ir sandėlį naudojo archyvinių dokumentų saugojimui.
Klaipėdos miesto savivaldybė tik po atlikto audito sužinojo, kad turi 14 kv. m ūkinį pastatą. Klaipėdos rajono savivaldybė netikėtai aptiko valdanti beveik tūkstančio kv. m ploto turtą – administracinės, ūkio paskirties pastatus, garažą.
Audito metu paaiškėjo, kad 1993 m. Klaipėdos rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise buvo perduoti 3 turto objektai – administracinės, gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatai (738,57 kv. m).
Nustatyta, kad du pastatai apgriuvę ir fiziškai pažeisti, o vienas pastatas sunykęs.
Klaipėdos savivaldybė du valstybės NT objektus – garažą ir sandėlį, kurių bendras plotas – 50,51 kv. m, gautus valstybinėms su žemės ūkiu susijusioms funkcijoms vykdyti, naudojo archyvinių dokumentų saugojimui.
Skuodo rajono savivaldybė po auditorių tyrimo sužinojo turinti net šiltnamį ir ūkinės paskirties pastatus.
Šilutės rajono savivaldybė turi 85 kv. m ploto ūkinį pastatą.
Audito rezultatai rodo, kad apie 39 proc. šių objektų (61 iš 155) 14 iš 19 savivaldybių iki audito pradžios nežinojo, todėl šio turto nenaudojo savivaldybių funkcijoms vykdyti, neapskaitė ir neinventorizavo.
Savivaldybės apie šiuos valstybės nekilnojamojo turto objektus (4,4 tūkst. kv. m) sužinojo audito procedūrų metu: 29 objektai yra ūkio paskirties pastatai, 21 – gyvenamosios paskirties, 11 objektų yra boilerinės, šiltnamis, garažas, koplyčia, šilumos punktai ir pan.
Kariai penėjo kiaules
Jonavos savivaldybė patikėjimo teise valdė du valstybės NT objektus – 60 ir 120 vietų kiaulides, kurios yra fiziškai sunykusios.
Savivaldybė pateikė informaciją, kad šie iš Rusijos kariuomenės atstovų perimti statiniai buvo nenaudojami, todėl ėmė irti, neišvengta sistemingų plėšimų ir vagysčių, kai kurių statinių būklė tapo avarinė. Tai lėmė, jog šie pastatai ilgainiui sunyko.
Aptikta, kad iki šiol buvo neįregistruoti tokie objektai kaip 60 vietų kiaulidė ir 210 vietų kiaulidė Krašto apsaugos ministerijos mokomojo pulko teritorijoje.
Pastatai esą sunyko, tad kariškiai jų vietoje įsirengė automobilių aikšteles, nors registre jos įvardintos kaip kiaulidės.
Auditoriai konstatuoja, kad 10,9 tūkst. kv. m (iš 50,6 tūkst. kv. m) valstybės NT savivaldybės naudojo ne toms funkcijoms, kurioms jis buvo skirtas, atlikti, o 9 tūkst. kv. m naudojo savivaldybių funkcijų nevykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys kaip gyvenamąsias, garažų, automobilių remonto patalpas.
Pasak auditorių, 10-yje savivaldybių 7 tūkst. kv. m patikėjimo teise valdomo valstybės NT yra apleista ir sunykę.
Ne visos savivaldybės ėmėsi veiksmų dėl apgriuvusio ar fiziškai sunykusio turto nurašymo, likvidavimo ar nereikalingo valstybės NT grąžinimo valstybei, todėl nebuvo užtikrintas efektyvus ir visuomenės poreikius atitinkantis valstybės NT panaudojimas.
Toks valstybės turtas toliau nyksta ir kelia pavojų visuomenei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas4
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą1
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...