Bet kuris jūrininkas pasakys, kad nėra mielesnio vaizdo už gimtojo uosto peizažą, žvelgiant iš laivo grįžus iš tolimų kraštų.
Traukė gimtasis uostas
Sovietmetį Klaipėdos uosto vaizdas iš jūros asocijavosi su dviem kaminais. Laivui plaukiant link Klaipėdos uosto, už kelių jūrmylių nuo kranto jau buvo matomi CBK (Celiuliozės ir popieriaus gamyklos) kaminai. Kitų aukštų pastatų sovietmetį Klaipėdoje nebuvo.
"Man daug kartų po ilgų reisų teko grįžti į Klaipėdos uostą. Plaukdavome nuo Atlanto vandenyno. Praplaukus Danijos sąsiaurius ir atsidūrus Baltijos jūroje, pasijusdavome kaip namuose, nors iki Klaipėdos dar būdavo ilgas kelias", – prisiminė jūrų kapitonas Juozas Liepuonius.
Kai būdavo geras oras, CBK kaminai iš laivo jau būdavo matomi už 16–18 jūrmylių. Artinantis prie Klaipėdos, jau už kokių 100 jūrmylių galėdavai pamatyti lietuviškus akcentus – Baltijoje žuvis gaudančių žvejų laivelius. Žvejybos transporto laivyno jūrininkai pagal numerius ant bortų žinojo, kas kur žvejoja.
J.Liepuonius prisiminė, kad plaukiant į Klaipėdos uostą laivų radijo stotys jau bandydavo sugaudyti lietuviškų siųstuvų bangas.
Jau mūsų dienomis kartais į Klaipėdą, o kartais pro šalį į Latvijos ar netgi Suomijos įlankus uostus plaukęs J.Liepuonius prisiminė, kad ties Lietuvos krantais pavykdavo „sugaudyti“ kai kurias Lietuvos televizijos programas.
Įspūdingiausi uostai
CBK kaminai jau seniai nugriauti, jų vietoje atsirado kiti nuo jūros matomi orientyrai.
Daug pasaulio uostų matęs J.Liepuonius ir šiandien mano, kad plaukimas į Klaipėdos uostą yra širdžiai pats mieliausias – laukia susitikimas su artimaisiais.
Pats įplaukimo į Klaipėdos uostą vaizdas didelio įspūdžio nedaro. Uosto ir miesto vaizdą nuo jūros pridengia Kopgalio ir Smiltynės pušys. Tiesa, dabar nuo jūros jau matyti nemažai aukštų pastatų. Pastarojo meto akcentas – nuo jūros matomi aukšti mėlyni, į akis krentantys "Klaipėdos Smeltės" konteineriniai kranai, ypač kai jie neveikia ir jų nosys užriestos į viršų.
"Man yra tekę įplaukti į daugelį didelių pasaulio uostų. Nemenką įspūdį daro Roterdamo uostas. Įplaukiant į jį pasitinka įspūdingi uosto uždarymo vartai. Panašiai yra ir Sankt Peterburge, kur ties Kronštatu įrengta miestą nuo potvynių sauganti damba", – prisiminė J.Liepuonius.
Urbanizuotos įplaukos ir į Šanchajaus, Honkongo, Singapūro uostus. Čia vaizdai atrodo tarsi paveiksliukuose.
"Teko plaukioti po Didžiuosius ežerus. Detroitas, Čikaga – tai uostai, kuriuos vieną kartą pamatyti yra gražu. Bet man mielesni Portugalijos ar Kanados uostai. Juose dvelkia ramuma. Ten niekur neskubama, nėra jokios įtampos laivais atplaukusiems jūrininkams", – dėstė J.Liepuonius.
Kas nustebino JAV
Didžiausią įspūdį J.Liepuoniui padarė pamatyti pirmieji Vakarų pasaulio uostai: 1973 metais – Prancūzijos Marselis ir Turkijos Stambulas, 1975 metais – Kanados Galipaksas ir Sent Džordžas.
"Man, jaunam jūrininkui, įspūdį padarė tų miestų spalvų įvairovė. Negalėčiau teigti, kad Klaipėda tuo metu buvo apleistas ar niūrus uostas, kaip, tarkime, Kaliningradas. Tačiau pilkumos ir pas mus pakako", – svarstė J.Liepuonius.
Tačiau dabar Klaipėdos uostas yra gerokai gražesnis ir modernesnis už daugelį kitų pasaulio uostų. Jis nuolat modernizuojamas, įsigyjama šiuolaikinė krovos technika.
J.Liepuoniui labai kontrastišką įspūdį paliko apsilankymas JAV Naujojo Orleano uoste. Šis miestas yra vienas didžiausių JAV, bet uostas atrodo nepatraukliai – apleistas, apgriuvusios krantinės, trūksta švaros. Panašius vaizdus gali pamatyti kur nors Afrikos uostuose.
Naujausi komentarai