Judrėnų kulinarės nustebins žemaitiškos virtuvės šedevrais

Klaipėdos rajono Judrėnų gyvenvietė jau nuo seno garsėja darbščių šeimininkių gaminamais sūriais, tirpstančiais burnoje. Žingeidžios kulinarės nutarė praplėsti savo žinių akiratį ir nuo šiol į savo gebėjimų sąrašą įtrauks ir fermentinių sūrių gamybą.

Gausus būrys Judrėnų šeimininkių gali pasiūlyti ypač plačią sūrių įvairovę: keptų, rūkytų, saldžių ar paprastų tradicinių – kokių tik kas pageidauja.

Sūrininkė Regina Kasiliauskienė atskleidė, kad, pavyzdžiui, rūkytas sūris, išskirtinis tuo, jog turi dūmo kvapą.

„Pradinė jo gaminimo technologija – ta pati, kaip ir paprasto sūrio. Pasidarai sūrį, išsitrini prieskoniais. Į vidų reikia dėti daug česnako.  Tada reikia jį dėti į šaldytuvą, kad šiek tiek panoktų, nes šiltas labai lydosi“, – kalbėjo moteris.

Janina Zambrinienė patikino daranti paprastą tradicinį sūrį – tokį, kokį senelė darydavo.

„Mano pirkėjai sūrį daugiau valgo su medumi, uogiene, todėl mėgsta paprastą“, – aiškino J.Zambrinienė.

Sūrininkės teigė, kad specialiai neveža sūrių kažkur parduoti – žmonės žino, kas Judrėnuose juos gamina, todėl kreipiasi ir užsisako.

Maisto gamybai Judrėnų kulinarės naudoja tik natūralius produktus.

„Aš ir prieskonius pati darau, parduotuvėje neperku. Į stiklainius galima prisidėti visokių sumaltų gėrybių, kurias randi darže: svogūnų, česnakų, morkų, pomidorų, petražolių, krapų. Reikia gausiai uždėti druskos ir vėliau bus galima gardinti sriubas ar kitus patiekalus. Tik agurkų nededam“, – juokėsi Irena Marauskienė.

J.Zambrinienė atskleidė mėgstanti ne tik tradicinius valgius. Ji tvirtino šiemet jau suvalgiusi daugybę kiaulpienių, kurias kiti laiko paprasčiausiomis piktžolėmis.

„Padariau kiaulpienių ir kitų daržovių bei augalų salotų. Kaip tik užsuko sūnus. Kai pavalgė paklausiau jo, ar skanios buvo salotos. Nustebo, kodėl turėtų būti neskanios“, – šypsojosi moteris.

Ji atskleidė, jog norint, kad kiaulpienės nebūtų karčios, reikia užpilti ant jų šilto sūraus vandens ir palaikyti 30 minučių.

Nors Judrėnų šeimininkės mėgsta laiko patikrintus receptus, yra žingeidžios ir nori kuo daugiau visko išmokti. Jos aktyviai ir noriai renkasi į įvairius Aidos Šermokaitės vedamus mokymus, kurių metu jau sužinojo karštų patiekalų, salotų, vieno kąsnio užkandžių ir kitų patiekalų gaminimo subtilybių.

Neseniai ir sūrininkės nutarė praplėsti savo žinių klodus. Daugybės rūšių sūrius gebančios gaminti moterys nusprendė, kad įdomu būtų išmokti ir fermentinio sūrio gamybos. Šią sūrio ruošimo technologiją mokymu metu judrėniškėms atskleidė mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas.

Judrėnų bendruomenės namų virtuvėje mėgstančios suktis šeimininkės ant vaišių stalo gali patiekti ir kitokių gėrybių. Bendruomenės namuose kalbintos kulinarinius šedevrus kuriančios moterys neslėpė girdėjusios, kad  žmonės, sužinoję, jog vyks į Judrėnus, atvirai rėžia, kad tikrai ūkiškai paviešės ir pavalgys. Ir tai – ne melas. Bendruomenės namuose gaminami tradiciniai patiekalai, spaudžiami sūriai, vyksta įvairūs mokymai. Šeimininkės maisto pagamina miestelio švenčių, renginių metu.

„Viena moteris iš Aukštaitijos negalėjo atsistebėti, kad anksčiau tokių gardumynų nebuvo valgiusi. Kitur juk ir kastinio nedaro“, – pabrėžė viena iš Judrėnų darbštuolių – I.Marauskienė.

Moteris pasakojo, kad ji gamina kastinius, spirginę, kraujinius vėdarus, cepelinus, cibulynę. Pastarosios puodai Judrėnuose vykstančių renginių metu ištuštėja ypač greitai.

I.Marauskienė atskleidė, kad cibulynę pasigaminti nėra itin sunku.

„Reikia išvalyti silkę, suvynioti ją į foliją ir kepti ant anglių. Tada lieka silkę sutrinti, įdėti krapų, svogūnų laiškų ir užpilti rūgpienio. Kas jo neturi, gali naudoti kefyrą. Ir cibulynės, ir kastinio receptus jau seniai žinau“, – tvirtino kulinarė.

Moteris pabrėžė, kad toks kaimiškas maistas visiems patinka.