Istoriniam pasienio ženklui – šansas atgimti

Riboženklį glemžėsi jūra

Praėjusių metų kovą pajūrį skrodusi audra galutinai įveikė 1921 m. statytą obeliską.

„Pasieniečiai obelisko pamatą buvo sutvirtinę akmenimis, iš jų buvo suformuotas apsauginis padas. Vėliau mėginta sulaikyti smėlį, kopa tvirtinta vytelėmis. Tačiau gamta yra negailestinga“, – tikino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.

Pernai vėtros nuverstas istorinis sienos riboženklis ne tik skilo į tris dalis, bet per metus atsidūrė po smėlio sluoksniu.

Riba: 1921 m. pastatytas obeliskas ne kartą buvo gelbėtas pinant žabtvores, krantą tvirtinant akmenimis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Teko iškasti

Istorinį objektą nusprendusiems atstatyti „Pasieniečių klubo“ nariams teko panaudoti Pajūrio regioninio parko direkcijos techniką.

„Kadangi obeliskas atsidūrė po smėliu ir kilo grėsmė visiškai jo netekti – jūra būtų tiesiog pasiglemžusi – leidome pasieniečių klubui jį gelbėti be ypatingų raštiškų suderinimų. Po dar vienos tokios vėtros jo dalių nebūtume radę. Labai šauni iniciatyva“, – pastebėjo L.Kavaliauskas.

Šioje vietoje vėjai lyg milžiniškas Dievo peilis viską nurėžia.

„Pasieniečių klubo“ nariai Gediminas Povilaitis, Gintaras Martinka, Artūras Vilčinskas, pasitelkę  Pajūrio regioninio parko techniką, iš smėlio gniaužtų išlaisvino valstybės pamirštą ir apleistą tarpukario valstybės sienos stulpą.

Nuspręsta laikinai obeliską saugoti Kukuliškių kaime esančiame kariniame įtvirtinime „Memel-Nord“, kur kuriasi pasieniečių muziejus.

Laisvūnas Kavaliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Obeliskas 2010 m. buvo restauruotas įmonės „Pamario restauratorius“. Tą kartą lėšų darbams surado Palangos savivaldybė, nors objektas lyg ir nepriklauso jai. Jei pavyks jį restauruoti dabar, teks pagalvoti, kur jis turėtų stovėti. Galbūt prie pasieniečių muziejaus, o gal bus apsispręsta jį grąžinti į Būtingę. Tačiau bet kokie pasienio zonoje statomi riboženkliai turi būti suderinti su Latvijos pasieniečiais. Tik, panašu, toje pačioje vietoje nebus įmanoma pastatyti, nebent giliau į žemyninę dalį. Šioje vietoje vėjai lyg milžiniškas Dievo peilis viską nurėžia. Niekas nepadės“, – kalbėjo L.Kavaliauskas.

Obeliską puošė Vytis

„Šis valstybės sieną ženklinęs stulpas regėjo istorinius šio krašto įvykius – pro jį jūra plaukė karo laivai. Tai buvo toliausiai vakaruose buvęs obeliskas. Tokių šimtamečių stulpų nėra daug. Teko girdėti, kad kažkur krūmynuose mūsų apskrityje gali būti dar vienas autentiškas toks objektas“, – sakė L.Kavaliauskas.

Obeliskas įprasmino istorinį įvykį – valstybės siena su Latvija buvo pažymėta tik po 1921 m. pasirašytos konvencijos, kuria buvo nustatytos ribos tarp dviejų jaunų valstybių – Latvijos ir Lietuvos.