Išmalda skurdo neįveiks

Statistika, jog per ketverius metus skurdžių žmonių liko vienu procentų mažiau, yra šnipštas - jokia paguoda.

Didėja diferenciacija tarp didžiausias pajamas gaunančių ir ties skurdo riba gyvenančių žmonių.

Aišku, iš Lietuvos nebėga milijonieriai ir „bomžai“. Vienus ir čia gerai maitina, kiti neturi už ką išvažiuoti.

Socialinė politika, kuri prasideda ir baigiasi išmaldų dalybomis, nieko nekeičia. Šimtai milijonų litų kasmet išdalinama žmonėms, kurie šiuos pinigus geriausiu atveju paskiria maistui ir skoloms už komunalines paslaugas, bet dažniausiai - pigiam alkoholio surogatui, kurį Seimas nori legalizuoti.

Išmalda ir vienų, ir antrų neverčia keisti gyvenimo būdo. Kabintis į verslą, kad ir nelegalų, kurio esą valstybė nesukontroliuoja. O iš tikrųjų nenori to daryti, nes neapsimoka. Kas geriau, ar pasmirdęs „bomžas“, prašantis išmaldos, ar tvarkinga moterėlė, nelegaliai pardavinėjanti gėles toje pačioje Herkaus Manto gatvėje?

Kovoti su skurdu, dalinant po truputį, tas pats, kas šeimoje auginti tinginį. Didesnėje šeimoje tėvams nėra šansų vieną sveiką vaiką lepinti, o kitus versti dirbti darbus. Ir visiems vienodai duoti valgyti, pirkti rūbų, žaislų. Tuoj sukiltų kiti ir reikalautų to, kas duodama lepūnėliui.

Mokesčių mokėtojams tikrai negaila padėti invalidams ir daugiavaikėms šeimoms.

Tačiau kiekvienam mokesčių mokėtojui apmaudu, kai jo uždirbti pinigai valstybės iždui keliauja į pilstuko ir naminės gamyklas.

Nėra žodžių, kai motina ateina pasiimti pašalpos už vaikus su dviem alfonsais. Aišku, vaikams - špygą, o pašalpą pramaukia tą pačią dieną ir dar vienas kitą papjauna.

Valdininkui nusispjauti, ar galima duoti į rankas grynus pinigus chroniškam alkoholikui, toksikomanui ar narkomanui. Valstybei įdomu tampa tik tada, kai kaimynams trūksta kantrybė nuo alkanų, trečią dieną užrakintų vaikų riksmo. Tada atvažiuoja vaikų teisių saugotojai ir - „hapy end“ kūdikių prieglaudoje. Ar iš tikrųjų pabaiga laiminga? Kam įdomu, kas iš tokių vaikų išaugs ir kur jie panaudos valstybės išmaldą?

Išmalda manipuliuojanti valstybė varo į kapus priklausomybę turinčius žmones vietoje to, kad priverstinai gydytų. Kitaip negalima. Nedemokratiška. Žinoma, visų pirma reikia, kad valkata išprotėtų ir ką nors užkapotų kirviu. Tada ims jį gydyti.