- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pakeitus Vidaus vandens transporto kodeksą žadama ne tik paprastesnį asmeninio naudojimo laivų registravimą, bet ir naujus vidaus vandens kelius.
Paskatins laivybą
Vidaus vandens transporto kodeksas įsigalios šiemet nuo lapkričio 1 d. Manoma, kad jis Lietuvoje turėtų dar labiau paskatinti pramoginę laivybą, ypač nedideliais laivais.
Didžiausia naujovė, kad nebereikės registruoti sportinių laivų, vandens dviračių, irklinių valčių, iki 6 m ilgio jachtų, nedidelių plaustų.
Nemažai naujovių atsiras laivų techninių apžiūrų srityje. Asmeniniams ir pramoginiams laivams, kai jie naudojami ne komerciniams tikslams ir plaukioja tik vidaus vandenyse, apžiūrų nebereikės. Liks tik pačių savininkų įsipareigojimas laikytis nustatytų techninių standartų. Transporto saugos inspektoriai tokius plaukiančius laivus bet kuriuo metu galės patikrinti.
Įvedama naujovė dėl jachtų techninės apžiūros. Jas tikrins ne transporto saugos inspektoriai, o atestuoti juridiniai asmenys. Tai buriuotojų bendruomenėje sukėlė tam tikro erzelio.
Iki šiol jachtas tikrino ir technines apžiūras atliko Lietuvos buriuotojų sąjungos atstovai.
Kodekse apibrėžti vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai, kurie numatė galimybę jachtoms, pramoginiams laivams, kurie nėra pripažinti jūriniais laivais, išplaukti į jūrą.
Nauji maršrutai Dangėje
Kodekso pataisos atvėrė galimybę išplėsti Lietuvos vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą nuo 7 iki 9. Vietinių vandens kelių ilgis nuo 48 km pailgėjo iki 71,5 km.
Klaipėdoje, Akmenos – Dangės upėje vietinis vidaus vandens kelias pailgėjo nuo 1 km iki 12,8 km. Dabar tas kelias (4,3 km) bus nuo Dangės žiočių iki Liepų gatvės tilto. Kita jo dalis (8,5 km) bus nuo minėto tilto iki Klaipėdos miesto ribos ties Tauralaukiu. Iš esmės tai atvertų galimybes ateityje ilgesnę Dangės upės dalį pritaikyti laivybai.
Numatyta, kad visoje Dangės upės atkarpoje būtų 1,5 m gylis.
Sąraše yra ir naujų maršrutų Kuršių mariose. Dar 2009 m. į vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą buvo įtrauktas 7,3 km ilgio kelias tarp Juodkrantės ir Drevernos. Dabar sąraše atsirado ir 19,7 km ilgio vandens kelias tarp Drevernos ir Ventės.
Šie vandens keliai gana platūs, iki 25 m, bet probleminiai dėl gylio. Tarp Drevernos ir Juodkrantės numatomas 1,2 m gylis, o tarp Drevernos ir Ventės dar mažesnis – 1 m.
Idealu, kai pramoginei laivybai skirto vidaus vandens kelio gylis yra ne mažiau nei 1,5 m. Tuomet į tokius uostelius dar gali atplaukti ir jūrinės jachtos. Drevernos, nors čia atsirado poilsio centras, jos kol kas negali pasiekti.
Iš vietinės reikšmės kelių sąrašo 1998 m. dingo tuomet planuota laivyba Krokų lankos ežere ir Kniaupo įlankoje, nes šie vandens telkiniai pripažinti draustiniais.
Sąrašas – ilgėjo, kelių – mažėjo
Pakoreguotas ir valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas. Kelių ilgis sutrumpėjo nuo 827,8 iki 822 km. Dalis kelių sutrumpėjo Nemune ties Birštonu, Kauno hidroelektrine, dalis Kuršių mariose. Tačiau pačių kelių skaičius išaugo nuo 12 iki 14.
Palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, atsirado ir nauji keliai – 4 km ilgio atkarpa nuo Nidos iki Kaliningrado srities sienos ir 1,9 kilometrų atkarpa Drevernos upe nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Drevernos.
Į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą neįtraukta 19 km laivyba Minijos upe iki Lankupių šliuzo. Šiame sąraše yra ir 22 km Karaliaus Vilhelmo kanalo nuo Klaipėdos uosto iki Minijos žiočių. Teoriškai tame kanale turėtų būti palaikomas 1,5 m gylis. Tačiau realiai laivybai naudojama mažiau nei pusė kanalo ilgio – nuo Lankupių iki Drevernos upės.
Neseniai viena visuomeninė organizacija parengė studiją, kurioje analizavo vandens turizmo maršrutus Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, pabandė nustatyti kliūtis, kurios trukdo pramoginei laivybai. Pagrindinės kliūtys – per maži gyliai ir kai kuriose vietose katastrofiškai blogos prieplaukos. Beveik nenaudojamas vandens kelias iš Nidos į Kaliningrado sritį, nes pramoginė laivyba su kaimynine šalimi taip ir neišvystyta.
Reguliarūs maršrutai
Šiomis dienomis Lietuvos saugios laivybos administracija patvirtino keturis reguliarius vidaus vandens kelių keleivinės laivybos susisiekimo maršrutus.
Visi jie eina iš Kauno senamiesčio mobiliosios prieplaukos. Maršrutai iš Kauno numatyti į Vilkiją, Jurbarką, Rusnę, Nidą ir atgal. Nurodoma, kad visur, išskyrus Nidą ir Rusnę, laivams priimti įrengtos mobilios prieplaukos. Nidoje ir Rusnėje yra stacionarios prieplaukos.
Šie maršrutai – tarsi atsakas į vasarą vykusį skandalą, kai keleivinis laivas „Raketa“ niekaip negalėjo pradėti plaukioti Nemune iš Kauno į Nidą. Ir greičiausiai jau nebepradės.
Dabar tokių kliūčių tarsi ir nebeliktų. Nurodyti ir 4 atvejai, ką turi atitikti laivai ir ką turi padaryti jų savininkas, kad galėtų pradėti plaukioti reguliariais maršrutais.
Bendrovė „Nemuno turas“ dar šiemet antroje rugpjūčio pusėje planuoja kelis maršrutus laivu „Deima“ iš Kauno į Rusnę, taip pat iš Kauno į Nidą ir atgal.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų6
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo6
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?12
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?10
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas17
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...