I. Stančikienė: esu stipri moteris

Klaipėdos jaunimo centro teatro "Aušra", alternatyvios meno studijos, Klaipėdos licėjaus teatro ir dailės mokytoja Ilona Stančikienė ne tik mylima uostamiesčio vaikų bei jaunimo pedagogė, bet ir, kaip pati sako, "visų galų meistrė". Gyvenime moteris išbandė daug veiklų. Klaipėdietė pabrėžė, kad jai pasisekė, nes jos darbas jai yra ir hobis.

Apie darbą

Greičiausiai būtų sudėtinga suskaičiuoti visus užsiėmimus, kurių ėmėsi I.Stančikienė. Moteris vaidino, kūrė scenografijas, pjeses, papuošalus, režisavo, modeliavo sukneles, tapė, kirpo plaukus, vedė renginius, rašė eilėraščius, šoko.

"Ko tik neišmoksi teatre", – tvirtino moteris.

I.Stančikienė pasakojo, kad dar vaikystėje norai, kuo bus užaugusi, nuolat keisdavosi. Moteris prisiminė, kad dalyvaudama viename rašinių konkurse pareiškė svajojanti apie dažytojos darbą.

"Visi rašė, kad nori būti kosmonautais, gydytojais, o aš – dažytoja. Pasakojau, kad gražiai išpieščiau vaikų kambarius, baldelius. Konkursą laimėjau", – pasakojo klaipėdietė.

Moteris prisiminė, kad vaikystėje bandė ir "mokytojauti". Ji susodindavo lėles prieš tėčio iš frezuoto kartono pagamintą lentą ir vesdavo pamokas.

Pasak I.Stančikienės, kai kurie specialistai jai sakydavo neskaityti eilėraščių, nes aktore ji esą niekada nebus.

"Tačiau širdyje troškau ja tapti. Ir policininke būti norėjau", – prisiminė moteris.

Į vaidybos ir režisūros studijas klaipėdietė įstojo, praėjus penkeriems metams po vidurinės baigimo. Aktorystės ir režisūros subtilybių ji mokėsi Rusijoje, Čeliabinsko kultūros institute.

"Buvo toks tarpsnis, kai ištekėjau, išsiskyriau ir išvažiavau į Sibirą. Nelabai norėjau grįžti namo. Įsidarbinau. Maniau, kad liksiu trupam, tačiau tai tęsėsi septynerius metus. Kadangi svajojau apie aktorystę, įstojau mokytis. Sekėsi tikrai gerai", – pasakojo moteris.

Grįžusi iš Čeliabinsko į gimtąją Klaipėdą, I.Stančikienė tęsė studijas. Moteris 16 metų dirbo Klaipėdos dramos teatre, kuriame kūrė scenografijas. Taip pat yra puošusi ir įvairių įmonių, įstaigų renginius, šventes.

"Greičiausiai nėra Klaipėdoje salės, erdvės, kurioje nesu dirbusi. Ne kiekvienas dailininkas gali būti scenografu. Teko dirbti su beveik visais Lietuvos režisieriais. Kiti stebisi, kaip dailės nebaigęs žmogus gali 16 metų dirbti teatre ir turėti dailės studiją. Galiu pasakyti, kad penki procentai yra talento, o visa kita – juodas darbas", – tvirtino I.Stančikienė.

Klaipėdietė pasakojo, kad teatras jai davė daug. Ten moteris kūrė scenografijas, rūbus, papuošalus. Net kirpo plaukus. Prireikus išmoko daryti puokštes, šokti arabiškus šokius.

"Kiti klausia, kaip viską sugebu? Paprasčiausiai imi ir darai. Aš greitai mokausi", – tvirtino pretendentė.

Dabar I.Stančikienė dirba Klaipėdos jaunimo centro teatro "Aušra", alternatyvios meno studijos, Klaipėdos licėjaus teatro ir dailės mokytoja.

"Turiu šešiamečių teatro grupę. Labai sunku su tokiais mažiukais dirbti. Mokymas vyksta per teatrinius žaidimus. Kiekvienas vaikas man yra kaip savas. Paglostai, priglaudi", – pasakojo moteris.

Su savo auklėtiniais klaipėdietė yra dalyvavusi daugybėje tarptautinių konkursų ir parvežusi ne vieną apdovanojimą į Klaipėdą. Ji ugdė ir aktorių Martyną Nedzinską, kuris pelnė Auksinį scenos kryžių, Giedrių Savicką.

I.Stančikienė auklėtinius įtraukia ir į visuomeninę veiklą. Kartu su jais dalyvauja įvairiose talkose. "Kai manęs paklausia, kaip viską spėti, atsakau, kad reikia gerai planuoti laiką", – pabrėžė moteris.

Apie šeimą

I.Stančikienė gyvena viena. Moteris tvirtino, kad  laiku nesutiko sielai artimo žmogaus.

"Dabar gal ir norėčiau, bet manęs, matyt, bijo. Esu gana stipri. Verkšlenančio vyro šalia nepakęsčiau. Nerandu asmenybės. Ir kur rasi, jei pramogoms laiko skiriu mažai", – atviravo klaipėdietė.

I.Stančikienės dukra gyvena Kanadoje. Ji pasekė mamos pavyzdžiu. Lietuvių mokyklėlėje pradėjo vesti teatro pamokas vaikams.

"Nuolat bendraujame internetu. Konsultuoju, patariu, dalijuosi patirtimi", – pasakojo moteris.

Klaipėdietės tėvai jau iškeliavę anapilin. Tėvas buvo aukščiausios kategorijos tekintojas. Jis puikiai atlikdavo visus vyriškus darbus – galėjo pastatyti namą, padaryti remontą, sutaisyti mašiną, įrengti šulinį. Vyras taip pat buvo politinis kalinys.

I.Stančikienė pasakojo, kad mamos išsilavinimas buvo vidurinis, tačiau ji buvo be galo talentinga. Ji piešė, rašė eilėraščius, grojo gitara, skaniai gamino, mokėjo megzti, austi, nerti, dažydavo sienas.

Moteris brolių ir seserų neturėjo – buvo vienturtė šeimoje.

"Lenkiu galvą prieš savo tėvus. Iš jų labai daug išmokau. Kiti stebisi, kad pati pakloju linoleumą, sudedu plyteles vonioje. Visko išmokė tėvai. Esu jiems labai dėkinga. Sunku pasakyti, ko aš nesugebu padaryti. Jei ko nežinau, išmokstu", – pabrėžė klaipėdietė.

Apie pomėgius

Anot I.Stančikienės, jai labai pasisekė – moters darbas jai yra ir hobis. Visą savo laiką ji skiria įvairiems savo sumanymams ir idėjoms įgyvendinti.

"Aš nedirbu. Nėra buvę dienos, kad sakyčiau, jog nenoriu eiti į mokyklą. Nėra jokio susierzinimo. Pamatai vaikus ir veide atsiranda šypsena", – tvirtino moteris.

Klaipėdietė taip pat lankosi baseine, sportuoja, medituoja. Ji žavisi ir ekstremaliomis pramogomis, tarp kurių – nardymas.

Apie Klaipėdą

I.Stančikienė yra aplankiusi daug egzotiškų kraštų: Kubą, Meksiką, Indoneziją, Filipinus. Tačiau moteris pabrėžė, kad Klaipėdos neiškeistų į nieką. Šis miestas jai yra viskas.

"Nesvarbu, kur esu, mane vis tiek traukia į Klaipėdą. Tai ir mano vaikystės miestas. Pajūryje geras susisiekimas, "džiazovi" žmonės. Ilsėdamasi kitoje šalyje, visada pagalvoju, kodėl mes nemokame džiaugtis sava jūra", – pabrėžė moteris.

Gyvenimo credo

"Pasaulio pažinimas. Jei atsikeli ryte ir pamatai, kad lyja, nereikia erzintis. Yra dalykai, kurių tu nepakeisi", – tvirtino klaipėdietė.

Pasak I.Stančikienės, yra žmonės, kurie gyvena savo gyvenimą, ir tie, kurie gyvena kitų.

"Pastarieji atsikelia ir viską žino – kur, kas vyksta. Man tiesiog neįdomu. Nemėgstu apkalbų. Ir taip yra ką veikti", – pridūrė pretendentė.

Apie Metų klaipėdietę

"Buvo netikėta, kad patekau į Metų klaipėdietės septynetuką. Apdovanojimų niekada nesureikšminu. Tačiau visada malonu, kad kiti atkreipia dėmesį į tavo darbus. Smagu, kad yra pagerbiamos moterys. Kuo daugiau teigiamų emocijų, tuo geriau", – tvirtino I.Stančikienė.