Į namus veržiasi širšės

Bijo atverti langą

Su problema susidūrusi klaipėdietė apie tai prabilo socialiniuose tinkluose.

Moteris pasakojo, kad grįžusi namo kambaryje yra ne kartą radusi skraidančių vabzdžių.

Pasak klaipėdietės, jų rytais galima pastebėti ir ant langų – tarsi kenkėjai lauktų, kada langas bus pravertas.

Moteris teigė, kad dėl turimos baimės vabzdžiams ji nedrįsta atverti buto langų, nors namuose kartais trūksta gryno oro.

Po paskelbtu įrašu netrukus įsiplieskė ginčas, kokie tai vabzdžiai?

Iš pradžių jie buvo vadinami bitėmis, tačiau vėliau gyventojai svarstė, kad tai veikiausiai yra širšės.

Klaipėdiečiai dalijosi panašia patirtimi – esą vabzdžiai į patalpas ypač veržiasi rytais ir įjungus apšvietimą – tuomet į kambarį vienu metu gali įskristi daugiau kaip penkios širšės.

Vabzdžių sezono pikas

Bendrovės „Dezinfa“ rinkodaros vadovė Kristina Strakauskienė patvirtino, kad šiuo metų laiku dėl vapsvų ir širšių gyventojų užklausų netrūksta – tam įtakos turi vabzdžių gyvenimo ciklas.

„Vapsvų kolonijos rugpjūčio mėnesį pasiekia patį piką ir, jeigu orai leidžia, rugsėjis yra vienas pačių aktyviausių mėnesių vabzdžiams“, – teigė rinkodaros vadovė.

Pasak K. Strakauskienės, šiemet vapsvų ir širšių sezonas buvo gana intensyvus – per pirmuosius aštuonis metų mėnesius bendrovė sulaukė net 389 užklausų dėl vabzdžių, o pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 303.

Anot pašnekovės, šiuo metų laiku vapsvos gali vis dažniau patekti ir į gyvenamąsias patalpas.

„Kai vabzdžių yra labai didelė koncentracija, jie tiesiog lenda ir ieško maisto. Jas ypač vilioja gliukozė“, – teigė K. Strakauskienė.

Specialistės teigimu, jeigu vabzdžiai pradeda lįsti į butus ar namus, tikėtina, kad jų lizdas yra netoliese – dažniausiai balkonų ertmėse, tačiau lizdai randami ir labai netikėtose vietose.

„Neseniai turėjome labai įdomių atvejų. Pavyzdžiui, širšių lizdą aptikome šulinyje, kitą – po kėde terasoje. Tačiau pastarasis atvejis nustebino ir mane pačią. Negyvenamoje sodyboje ilgą laiką buvo nenaudojamas karutis. Atvykę šeimininkai pradėjo tvarkytis, pajudino karutį, ir iškart juos pradėjo pulti vapsvos. Paaiškėjo, kad po karučio dugnu buvo susuktas lizdas“, – pasakojo K. Strakauskienė.

Kai vabzdžių yra labai didelė koncentracija, jie tiesiog lenda ir ieško maisto. Jas ypač vilioja gliukozė.

Patiems naikinti nereikėtų

K. Strakauskienė atkreipė dėmesį ir į dažną gyventojų klaidą – vapsvos ar širšės neretai palaikomos bitėmis.

„Labai svarbu gebėti atskirti vapsvą nuo bitės, nes bitė irgi gali užklysti į gyvenamąsias patalpas, bet bičių naikinti negalima – nei mums, nei jums, nei kažkam kitam“, – pabrėžė pašnekovė.

Vis dėlto atskirti šiuos vabzdžius svarbu ne tik dėl to, kad bitės yra saugomos.

K. Strakauskienė įspėjo, kad vapsvų įgėlimai gali būti ypač pavojingi alergiškiems žmonėms, todėl aptikus lizdą nereikėtų bandyti jo naikinti patiems.

„Jeigu sutraiškėte vieną vapsvą, išsiskiria tokia medžiaga, kurią kitos vapsvos užuodžia ir supranta, kad tai yra pavojus – tada jos tampa labai agresyvios“, – aiškino pašnekovė.