Į jūrą – barstyti kremuotų palaikų pelenų: ar pokyčiai nesukels konfliktų?

Pliaže išberti negalima

Pagal dabartinę tvarką, kremuoti palaikai yra laidojami dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, pelenai gali būti išbarstomi kremuotų palaikų barstymo lauke kapinėse.

Taip pat kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose.

Socialdemokratas Linas Jonauskas inicijuoja pataisą, kad kremuoti palaikai taip pat galėtų būti išbarstomi ne arčiau kaip 5 kilometrai nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus.

Anot parlamentaro, žmonės nesilaiko esamos tvarkos: norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti palaikai barstomi pajūryje – paplūdimiuose, Pajūrio regioniniame parke, jo miškuose, ant Olando Kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose.

"Nesant galimybės išpilti mirusiojo pelenus atsakingai, saugiai jūroje, upėje ar neurbanizuotoje vietovėje, sudaro sąlygas neteisėtai tai atlikti pasirinktose vietose. Pajūrio regioninio parko darbuotojai ir svečiai lankytinose pajūrio vietose, pliažuose randa pelenų ir mirusįjį po kremavimo identifikuojančių žetonų, paplūdimio šiukšliadėžėse aptinkamos palaikams laikyti skirtos kapsulės. Tai rodo, kad nelegalaus pelenų išbarstymo praktika plinta", – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.

Paliko: Pajūrio regioninio parko teritorijoje artimojo pelenus išbarstę klaipėdiečiai urną tiesiog įmetė į šiukšlių konteinerį. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Anot iniciatoriaus, nustačius pelenų išbarstymo tvarką, tai bus galima padaryti legaliai, apsaugant Pajūrio regioninį parką, viešąsias, žmonių lankomas vietas, kartu suteikiant alternatyvą įgyvendinti paskutinę mirusiojo valią išbarstyti pelenus jūroje, upėje, kai tai atliekama ne mieste, gyvenvietėje ar pliaže.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisą parėmė skirtingų frakcijų parlamentarai, tarp jų Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Šiukšlinėje – velionės urna

2019 m. pavasarį Pajūrio regioninio parko teritorijoje buvo aptikta metalinė urna su pelenų likučiais.

Paaiškėjo, kad mirusios klaipėdietės pelenus artimieji išbarstė pajūryje, o urną išmetė į konteinerį.

Netrukus buvo išsiaiškinta, kad taip galėjo pasielgti velionės sūnus, jo ėmė ieškoti policija, nes už palaikų pelenų barstymą vyrui galėtų grėsti bauda.

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis tikino, kad visuomenė veikiausiai jau pribrendo pokyčiams net ir artimųjų palaikų pagerbimo klausimais.

"Pelenų barstymas nėra krikščioniškas laidojimo būdas. Tai draudžia Bažnyčia. Bet Bažnyčia ir jos požiūris į tam tikrus dalykus gali būti autoritetas tik tam, kas tiki. Jei žmogus netikintis, jam tai – nė motais. Anksčiau žmonėms buvo gražu juodo akmens paminklai, dabar, panašu, požiūriai keičiasi. Žmonėms ne paminklų, o poezijos reikia. Tai galbūt ir kyla iš tokio noro. Norisi atsisveikinti su artimuoju kokiu nors ypatingu būdu", – svarstė E.Paplauskis.

Vaizdai: Gargždų miesto senosiose kapinėse, kitaip dar vadinamose žydų kapinėmis, vasarą fiksuoti vaizdai net neprimena kapinių. (Erlando Paplauskio nuotr.)

Atguls po vyšnia

E.Paplauskis priminė, kad užsienio šalyse laidojimo įpročiai sparčiai keičiasi.

"Gal ir aš norėčiau, kad mane palaidotų vyšnių sode. Beje, tokios tradicijos jau formuojasi užsienyje. Ten galima specialioje vietoje susirasti medį, po kuriuo būtum palaidotas, o ne kapavietės plotelį. Steigiamos specialios zonos, kur ypatingo grožio parkuose, po žydinčiomis vyšniomis, galima išbarstyti artimojo pelenus. Bet vaikščiojimas ir pelenų barstymas bet kur nėra tinkamas dalykas. Nematau didelės problemos dėl pelenų išbėrimo jūroje. Nors yra tyrimų, kad žmogaus palaikų pelenuose galima rasti net sunkiųjų metalų. Veikiausiai krašte, kuriame 80 proc. žmonių save laiko katalikais, kažin ar masiškai bus puolama barstyti pelenus jūroje. Tačiau jei žmonės to nori, įstatymas turi sureguliuoti tvarką", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Anot ekologo, visuomenė pati turėtų diskutuoti, kokia tvarka jai būtų priimtina.

"Kažin ar gerai, jei pelenus barstys į upes. Man kyla klausimų, ar tikrai galima leisti berti pelenus į Veiviržą, kur neršia šlakiai ar lašišos? Ar bus emociškai patenkintas žmogus, sužinojęs, kad eina maudytis į tą vietą, kur barstomi mirusiojo pelenai? Vieno asmens teisė būti palaidotam išbarstant pelenus susikerta su kito teise maudytis švarioje aplinkoje", – prieštarą pastebėjo E.Paplauskis.

Bers privačiose žemėse?

Kitas svarbus dalykas – privačios teritorijos, kurių apstu prie bet kurios Klaipėdos rajono upės.

"Taip, aplink Gargždus, palei Miniją, visur privačios žemės. Iš viso Lietuvoje visos žemės privačios. Jei kažkur yra valstybinės žemės sklypas, vadinasi, jis numatytas viešosioms paslaugoms. Neurbanizuota teritorija gali būti pasėliai, privačios pievos, kitos paskirties žemės plotai", – kalbėjo E.Paplauskis.

Aplinkosaugininkas kėlė klausimą dėl tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų saugoti Baltijos jūros ekosistemą.

"Lietuva – ne vienintelė prie šios jūros. O kaip kitos šalys? Jei visos pils pelenus, kas tada? Į jūrą ir taip pripilama visko, ko nereikia. Gal dar vertėtų padiskutuoti? Tegul ekspertai pasisako, o ne keli politikai priiminėja sprendimus. Visuomenė turi pasiekti susitarimą. Politika yra interesų derinimo, o ne interesų tenkinimo menas", – kalbėjo E.Paplauskis.

Vandeniui – specialios urnos

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Zina Stankienė taip pat turi klausimų įstatymo pataisų autoriams.

Rūkyti balkone negalima, o barstyti mirusiųjų pelenus jau galima?

Uostamiestyje jau greitu laiku gali pradėti trūkti vietos mirusiųjų laidojimui, kapinių plėtrai ieškoma žemės sklypų Klaipėdos rajono teritorijose, tačiau paieškos kol kas bergždžios.

"Ar kas nors buvo tuose laukuose, kur barstomi pelenai? Pelenai, susimaišę su vandeniu, yra šarmas, o jis degina augalus. Kolegos buvo Norvegijoje ir apžiūrėjo, kaip ten atrodo pelenų barstymo laukai. Vaizdas – žiaurus. Tačiau visame pasaulyje yra numatomos tam tikros vietos. Kiek kartų Europoje buvau, nemačiau, kad pelenai būtų barstomi bet kur", – pasakojo Z.Stankienė.

Zina Stankienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Kapinių priežiūros specialistė kėlė klausimą, ar gyventojams bus parengta tvarka, pagal kurią jie privalės pranešti, kur ketina barstyti mirusiojo palaikų pelenus.

"O kas kontroliuos, ar pažeidė žmonės kitų privačių asmenų interesus? Jei eisi barstyti ten, kur nori, ar tikrai tai bus gerai? Gal kaimynui nepatiks? Tokiems dalykams turi būti skirtos specialios vietos. Juk vaikai vaikšto, gyvūnai bėgioja, visa tai paskui namo parneša. Tikrai kyla klausimas dėl privačių žemių. Tačiau, kita vertus, gal laikas iš esmės keisti laidojimo tradicijas? Pavyzdžiui, jei žmogus turi nemenką žemės sklypą ir nori, kad jo sodyboje tėvas ar mama būtų palaidoti po kokiu nors šimtamečiu ąžuolu, obelimi, gal ir derėtų tokį siūlymą svarstyti", – kalbėjo Z.Stankienė.

Ji tikino, kad vokiečiai, įteisinę pelenų barstymą jūroje, ėmė gaminti net specialias urnas.

"Tai sunkiu dugnu specialios urnos, kurios bangų neišplaunamos į krantą, tačiau suyra per laiką", – teigė Z.Stankienė.

Specialistė abejojo, ar šiuo metu patyliukais pelenai tikrai nėra barstomi mariose arba jūroje.

"Kas sukontroliuos tuos, kurie išplaukia valtimi ar laiveliu? Niekas. O žmonės ir nepasakoja. Jei bus leista pilti pelenus į upes, parodykite tokią vietą, kad įpylus negyvenamoje teritorijoje vanduo nenutekėtų iki gyvenamosios", – svarstė Z.Stankienė.

Klaipėdietis nori kriptos

Į Klaipėdos savivaldybę kreipėsi gyventojas, prašydamas informacijos, nes jis nori įsirengti uostamiesčio kapinėse kriptą.

"Man neaišku, kas yra kripta. Ar tai požeminis rūsys, kur saugojami balzamuoti kūnai? Ar tai kitoks statinys? Neaišku, ar norima kastis į gylį, ar statyti statinį į viršų? Pas mus nedraudžiama laidoti balzamuotų kūnų, bet tik su karstu. Tačiau norint įrengti laidojimo rūsį, reikia gal net ir statybos ar planavimo dokumento, reikia hermetizacijos. Kaip suprantu, kai numirs artimasis, juk nepulsi betonuoti. Reikia tai daryti iš anksto. Bet iš anksto negalima, nes vieta kapinėse suteikiama tik esant mirties liudijimui", – klausimus bėrė Z.Stankienė.

Didžiausia kapavietė, skirta šeimai, šiuo metu yra 2,8 m ilgio ir 2,5 m pločio.

"O jei kas nors nori kokį nors statinį pasidaryti, kur būtų galima melstis, reikės ar ne laikytis tam tikrų atstumų nuo gretimų kapaviečių? Vienas žmogus, kurio kreipimosi sulaukėme, išreiškė norą įsirengti betoninį sarkofagą, kuriame būtų įdėtas karstas. Išeitų, kad karstas nebūtų žemėje, o virš žemės. Tai jis taip pat pavadino kripta", – tikino Z.Stankienė.

Lėbartų kapinėse yra kapaviečių, kuriose įrengti privatūs šeimos kolumbariumai.

"Padaro gražią sienutę, kurioje palaikus gali sudėti visa giminė", – pasakojo Z.Stankienė.

Ji kol kas abejojo, ar pavyks įgyvendinti vis labiau liberalėjančias idėjas.

"Rūkyti balkone negalima, o barstyti mirusiųjų pelenus jau galima? Kalbama apie negyvenamas teritorijas, kuriose bus leista barstyti pelenus. Klaipėdos mieste negalima, o Klaipėdos rajono žemėse jau galima? Tai gal į bulvių lauką berti? Visi eis prie upės, ieškos rekreacinių, gražių vietų. Bus konfliktų, jau dabar galima nuspėti", – nuomonę išsakė Z.Stankienė.