„Grigeo Klaipėda“ skųs teismo sprendimą Kuršių marių taršos byloje

„Grigeo Klaipėda“ teigia esanti pasirengusi atlyginti žalą gamtai, tačiau siekia, kad ji būtų apskaičiuota pagal Europos Sąjungos (ES) metodikas, o įmonė ją galėtų atlyginti natūra – atkuriant gamtą.

„Gerbiame pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jis nepriartina mūsų prie svarbiausio tikslo – atkurti pradinę aplinkos būklę. Todėl sprendimą skųsime Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašysime taikyti ES teisėje įtvirtintus atsakomybės už žalą aplinkai principus“, – penktadienį išplatintame pranešime teigia „Grigeo Klaipėda“. 

Įmonė teismui yra pateikusi atskirą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma leisti įgyvendinti jos parengtą aplinkos atkūrimo planą.

„Grigeo Klaipėda“ / E. Ovčarenko/ BNS nuotr.

Šiaulių apygardos teismas penktadienį bendrovei skyrė subendrintą 2 mln. eurų baudą bei uždraudė ją pertvarkyti, kol bus įvykdyta ši bausmė.

Taip pat visiškai patenkintas Aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys – „Grigeo Klaipėda“ valstybei turės sumokėti 48 mln. eurų kompensaciją už gamtai padarytą žalą.

„Grigeo Klaipėda“ pranešime aiškina, kad pagal ES teisę padaryta žala turi būti nustatyta remiantis mokslinių tyrimų duomenimis bei atlyginta ne pinigais, o „konkrečiomis priemonėmis, kuriomis atkuriama pradinė pažeistų aplinkos išteklių būklė“.

Bendrovės teigimu, aplinkos atkūrimas dar nepradėtas, be to, iki šiol nėra aiškus tikrasis taršos poveikis Kuršių marioms.

Byloje pateiktos Lietuvos ir užsienio ekspertų išvados, mūsų įsitikinimu, nepagrindžia Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotos (...) žalos sumos.

„Byloje pateiktos Lietuvos ir užsienio ekspertų išvados, mūsų įsitikinimu, nepagrindžia Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotos (...) žalos sumos. Ši suma apskaičiuota pagal nacionalinę tarifinę metodiką: į aplinką išleistų teršalų kiekis tiesiog padaugintas iš nustatytų tarifų“, – teigia įmonė.

„Grigeo Klaipėda“ / E. Ovčarenko/ BNS nuotr.

„Neįvertinta, kiek realiai pablogėjo aplinkos būklė ir kiek kainuotų ją atkurti. Toks skaičiavimas iš esmės primena mokestį už viršnormatyvinę taršą, o ne žalos aplinkai įvertinimą, kurio reikalauja ES teisė“, – rašoma pranešime.

Bendrovė tikina nuolat siūliusi parengti moksliškai pagrįstą aplinkos atkūrimo planą, institucijoms buvo pateikusi 11 jo variantų – juose numatyta tvarkyti pakrančių nendrynus, šalinti biomasę, atnaujinti bendrovės „Klaipėdos vandenys“ paviršinių nuotekų valymo infrastruktūrą.

„Institucijos į šiuos pasiūlymus tinkamai nereagavo“, – teigia įmonė.

Ji siūlo kartu su institucijomis sudaryti nepriklausomų mokslininkų ir aplinkosaugininkų grupę, kuri vertintų, kaip pagerinti marių ekologinę būklę.

Teisėsaugos duomenimis, „Grigeo Klaipėda“ taršias nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu bendrovė neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.