Pastaruoju metu Klaipėdos uostas sparčiai vystosi, didėja krova, tačiau nesnaudžia ir kaimyniniai uostai, todėl regione ypač smarkiai didėja konkurencija.

Pastebimi nauji konkurentai

Danijos kompanijos „Carl Bro“ 2006 metais atlikta Klaipėdos uosto konkurencingumo studija atskleidė daug niuansų, kurie padėjo uostui kilstelėti į naują vidutinį 35-36 mln. tonų metinį krovos lygį. Studija nubrėžė ir tam tikras kryptimis kur link turėtų vystytis Klaipėdos uostas.

Šiandien ir prie devynis metus buvusi situacija yra pasikeitusi. Tuomet uostų tarpusavio konkurencija regione nebuvo dar tokia aštri.

„Anksčiau mažai jautėme Estijos, Suomijos uostų konkurenciją. Dabar regione išaugo nauji ypač konkurencingi uostai – atsirado Silameja Estijoje, smarkiai plėtėsi Suomijos Kotka, kuri pritraukia krovinius, tarp jų ir trąšas, iš Rusijos Sibiro ir Užuralės. Kaip konkurentus turime vertinti ir Lenkijos Gdansko, Gdynės uostus. Per juos į Vidurio Europą keliauja kroviniai, kurie anksčiau būdavo kraunami pas mus“, - pastebėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.

Jo nuomone, reikia stiprinti ir Lietuvos, kaip tranzito valstybės potencialą. Pagal šį rodiklį atsiliekame nuo latvių. Latvijos uostuose tranzitas siekia 70-80 proc. nuo visų krovinių. Klaipėdos uoste tranzitas sudaro apie 30-40 proc. Smagu, kai uostas žymia dalimi tarnauja Lietuvos verslui, tačiau didėjantis tranzitas reiškia ir naujų pajamų į šalį įsiliejimą.

Europinės vėžės įtaka

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidas Šileika pastebėjo, kad atliekant naują Klaipėdos uosto konkurencingumo studiją ypač svarbu įvertinti, kokią įtaką uostui darys tiesiama europinė „Rail Baltic 2“ geležinkelio vėžė.

Manoma, kad šios vėžės įtaka bus jūrų keltais gabenamiems kroviniams, taip pat konteineriams

„Naujoji geležinkelio vėžė keliauja per Taliną, Rygą, bet į Klaipėdą neužsuka ir nebus europinės vėžės priėjimo iki Klaipėdos uosto. Tai turės didelės įtakos Klaipėdos uosto konkurencingumui“, - pastebėjo V.Šileika.

Jis taip pat nuogąstavo, kad siekdama tinkamai išlaikyti „Rail Baltic“ europinę vėžę Lietuvos geležinkelių bendrovė dalį išlaidų permes ant krovinių gabenimo tarifų. Todėl ateityje krovinių atgabenimas geležinkeliais į Klaipėdą gali brangti.

V.Šileika siūlė Klaipėdos uosto konkurencingumo studijoje europinės vėžės įtakai skirti netgi atskirą skyrių. Iki šiol atrodė, kad per Lietuvos vidurį pereinanti europinė vėžė Klaipėdos uosto ekonomiškai nepalies.

Uoste pastebimas vienijimasis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus sutiko, kad nauja Klaipėdos uosto konkurencingumo studija būtų labai reikalinga. Ji turi būti išsami, konkreti, apimanti įvairias krovinių gabenimo logistikos grandines. Studija turinti analizuoti ne tik šiandieninę konkurencinę aplinką regione, bet ir numatyti Klaipėdos uosto vystymo perspektyvas.

„Gera studija Klaipėdos uostui būtų labai reikalinga, ją vertinčiau kaip didelį ateities uosto turtą“, - akcentavo A.Vaitkus.

Didėjant konkurencingumui regione atsargiai žvelgiama į tai, kad prie studijos dirbtų kaimyninių šalių transporto specialistai. Manoma, kad rengiant studiją būtina įtraukti Lietuvos transporto analitikus, o konsultantus kviestis ne iš Baltijos jūros, o iš Šiaurės jūros  regiono šalių. Tai būtų tarsi naujas, šviežesnis žvilgsnis iš šalies.

Teigiamai vertinama ir tai, kad iniciatoriais rengti Klaipėdos uosto konkurencingumo studiją tapo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Ji kartu su Uosto direkcijos specialistais rengtų studijos techninę užduotį. Pastaruoju metu stebima teigiama tendencija, kai vystant uostą vis labiau suvienijamos uostą administruojančių institucijų ir verslo pajėgos.

Uostininkai nori žinoti ne paviršutiniškus, o gilesnius Baltijos jūros regiono konkurencingumo aspektus, pradedant muitinės ir kitų valstybės žinybų veikla ir baigiant tarifais, rinkliavomis ir kitais finansiniais uostų veiklos niuansais. Būtų plečiama ir analizuojamų konkuruojančių uostų geografija. Anksčiau rengiant panašias studijas analizuoti uostai nuo Kaliningrado iki Talino. Dabar į studiją būtų įtraukti ir Lenkijos, Suomijos uostai, plačiau analizuojamos krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą galimybės ne tik iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, bei ir iš Vidurinės Azijos šalių, Kinijos.