Ukraina svarsto galimybes
Ukraina prabilo apie galimybę eksportuoti žemės ūkio produkciją per Baltijos jūros uostus, tačiau kliūtimi tebėra didelės logistikos išlaidos.
Praeitą savaitę eksporto klausimą aptarė Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministras Tarasas Vysockis ir Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
„Apie 70 proc. žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos reikia tiekti užsienio rinkoms. Daugiau nei 90 proc. žemės ūkio produkcijos buvo eksportuojama per Juodosios jūros uostus. Rusijos atakos prieš civilinius laivus ir uostų infrastruktūrą kelia rimtą grėsmę Ukrainos ekonomikai ir tarptautinių maisto tiekimo grandinių stabilumui. Mes plėtojame alternatyvius maršrutus, tačiau jų galimybės yra ribotos“, – pareiškė T. Vysockis.
Šiuo metu alternatyvūs maršrutai užtikrina apie 44 proc. reikalingų žemės ūkio produkcijos eksporto apimčių.
Ukraina mato galimybę padidinti šį rodiklį iki 50 proc., visų pirma pasinaudojant Baltijos jūros uostais.
Tačiau pagrindine kliūtimi tebėra didelės logistikos išlaidos.
Naudojantis Baltijos jūros maršrutu, vienos tonos ukrainietiškų grūdų transportavimo kaina padidėja maždaug 100 JAV dolerių.
Tokiomis sąlygomis Ukrainos žemės ūkio produktų gamintojai negali savarankiškai padengti tranzito per Gdansko, Liepojos, Klaipėdos ar Hamburgo uostus išlaidų.
Ukrainos vertinimu, per Baltijos jūros uostus potencialiai galima eksportuoti iki 20 mln. tonų grūdų.
Norint kompensuoti papildomas logistikos išlaidas, reikia pritraukti nuo 1,5 iki 2 mlrd. JAV dolerių.
Ukraina jau kreipėsi į Europos Sąjungą (ES) ir kitus tarptautinius partnerius su pasiūlymu suteikti finansinę paramą šiam skirtumui padengti.
Užtikrinti šalies interesus
Na o kaimyninėje Latvijoje problemų tebekelia rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitas.
Anot Latvijos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos valdybos pirmininko Rolando Feldmanio, veiksmingiausias būdas užtikrinti Latvijos saugumą ir apsaugoti žemės ūkio sektoriaus interesus būtų visiškas Rusijos ir Baltarusijos kilmės grūdų importo ir tranzito per Latviją uždraudimas.
Esą praeitą savaitę latvių parlamento priimto sprendimo skubos tvarka sugriežtinti trečiųjų šalių grūdų siuntų kontrolę pasienyje nepakanka.
„Reali padėtis rodo, kad patikrinimai ir mėginimai nustatyti tikrąją šių siuntų kilmę greitai pavirs katės ir pelės žaidimu. Paprasčiausias, saugiausias ir veiksmingiausias sprendimas – visiškai uždrausti šias siuntas“, – tvirtino R. Feldmanis.
Teigiama, kad ypač sunku nustatyti tikrąją siuntos kilmę tais atvejais, kai skirtingos kilmės grūdai sąmoningai sumaišomi į vieną siuntą.
Pervežimai smarkiai išaugo
Latvijos valstybės pajamų tarnybos (VID) surinkti duomenys rodo, kad grūdų tranzitas iš Rusijos ir Baltarusijos rugsėjo mėnesį smarkiai išaugo.
Rugsėjo 1–24 d. tranzitu per Latviją iš Rusijos pervežta 253 623 t grūdų – beveik dvigubai daugiau nei per visą 2025 m. rugsėjį.
Tuo pat metu iš Baltarusijos pervežta per 40 tūkst. t grūdų, nors praėjusių metų rugsėjį grūdų tranzito iš šios šalies per Latviją apskritai nebuvo.
Grūdų tranzitas gerokai išaugo ir rugpjūtį.
VID pažymi, kad pagal ES teisės aktus į ES draudžiama įvežti prekes iš Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamų teritorijų – Rusijos neteisėtai aneksuoto Krymo ir Donecko, Chersono, Luhansko bei Zaporižios sričių.
Draudimas taikomas ir tranzitui.
Siekdama patikrinti grūdų kilmę, muitinė tikrina informaciją apie jų auginimo vietą ir veislę, gabenimo maršrutą bei transporto dokumentus.
Įmonės taip pat turi patvirtinti, kad grūdai nėra iš Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamų teritorijų.
VID Muitinės administracija nurodė per patikrinimus neradusi įrodymų, kad kviečiai galėjo būti iš tokių teritorijų.
Įsigalios nauja tvarka
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad per Lietuvą gabenami grūdai Klaipėdos uoste turės būti sulaikomi iki tol, kol bus gauti jų kilmės tyrimų rezultatai.
Grūdai turės būti sulaikomi uoste, kol bus gauti galutiniai tyrimų rezultatai.
Pasak ministro, atitinkamas sprendimas galėtų būti priimtas jau kitą savaitę, o nauja tvarka įsigaliotų dar po dviejų savaičių.
„Iki šiol buvo tokia procedūra, kad mėginiai paimami, o grūdai kraunami į laivą ir laivas plaukia į savo galutinį tašką. Dabar bus keičiama tai, kad grūdai turės būti sulaikomi uoste, kol bus gauti galutiniai tyrimų rezultatai“, – teigė K. Mažeika.
Kaip jau skelbta, apie poreikį griežčiau tikrinti pervežamų grūdų kilmę pradėta kalbėti po to, kai šalies grūdų perdirbėjai paskelbė apie rusiškos kilmės grūdus, gabenamus per Baltijos šalių uostus, tarp kurių gali būti ir kultūrų, pavogtų iš Ukrainos okupuotų teritorijų.
Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Anot uosto vadovo Algio Latako, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
(be temos)