Gaišta žuvėdros bei kirai: liga pavojinga ir žmonėms, bet dauguma to nepaiso

Klaipėdos rajone, Ketvergiuose esančiame Kalvių tvenkinyje, sutvarkius salas, ornitologai skaičiavo, kad per dvejus metus čia įsikūrė 140 žuvėdrų porų, nors prieš kelerius metus čia šių paukščių buvo likusi vos viena pora. Tačiau pernai džiaugtasi rezultatais, o šiemet vaizdas sukrečia – tvenkinio salų pakrantės nuklotos gaišenomis. Daugiausia – kirų, jų gali būti keli šimtai.

„Tupėdavo kiras prie kiro, tikslaus skaičiaus nežinome, bet būdavo keli tūkstančiai porų. Dabar mes matome, kad pagal tą tankumą, kuris buvo anksčiau, yra linkę maždaug trečdalis tų paukščių“, – sakė ornitologas Julius Morkūnas.

Ornitologai stebi, kad ir šalia kirų gyvenančių retų upinių žuvėdrų likę tik vienoje saloje. Pernai jos karaliavo trijose. Neabejojama, kad pavojingu paukščių gripu žuvėdras ir užkrėtė kirai.

„Kur yra atviresnės pakrantės, tai tiesiog paukščiai ieško užuovėjos, saugesnės vietos atsigerti ar tiesiog eina prie vandens ir ten jau gauna galą. Kiti paukščiai lizduose ir beperėdami nudvesia“, – pasakojo J. Morkūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Upinių žuvėdrų čia likę daugiau nei puse. Ir kitur Lietuvoje, kur ornitologai saugo žuvėdrų kolonijas, ta pati bėda.

„Sartų regioniniame parke irgi matome, kad perinčių žuvėdrų porų skaičius mažėja, lizdai lieka tušti. Praeitą savaitę buvo suskaičiuota apie 20–30 negyvų jauniklių ir septynios upinės žuvėdros. Kretuono saloje irgi matome, kad gaišta upinės žuvėdros. Kentų žuvininkystės tvenkinio salose, kur peri, taip pat“, – vardijo ornitologas.

Manoma, kad po paukščių gripo kolonijos vėl atsistatytų, prireiks daugmaž penkerių metų.

Nesąmonė. Ateina gamta, gamta pati išsivalys, pati atsistos, nereik trukdyt.

Kadangi žmonės salose paukščių gaišenų nemato – lipa į tvenkinį maudytis ir sako nepastebintys, kad paukščių čia mažėja.

„Į mano prūdą atskrenda ir taip, kad aš nepasakyčiau. Čia yra blefas“, – užtikrintai rėžė prie tvenkinio besimaudančius vaikus prižiūrėjęs vyras.

„Tai netikit, kad paukščių gripas šienauja?“ – klausė žurnalistė.

„Ne, netikiu. Aš niekuo netikiu. Čia yra žmonių fantazijos, tikrai“, – nepasidavė jis.

„Nieks nesumažėjo, viskas yra labai gerai. Nepatinka, važiuokit į miestą, užsidarykit ir sėdėkit. O čia yra gamta“, – tvirtino kita moteris.

„Sako gaišta čia labai žuvėdros ir kirai, gripas įsisuko“, – apie situaciją papasakojo žurnalistė.

„Nesąmonė. Ateina gamta, gamta pati išsivalys, pati atsistos, nereik trukdyt“, – tokia pat užtikrinta buvo ji.

Veterinarijos specialistai įspėja, kad patogenišku paukščių gripu užsikrėsti gali ne tik naminiai paukščiai, bet ir žmonės, o požymiai tokie, kaip ir įprasto gripo.

„Ten nesimaudyti, kur gaišenos yra. Radus tokį paukštį, pranešti mūsų tarnybai nemokamu telefonu. Mes dažniausiai imame mėginius, kur nauji telkiniai, ir, pavyzdžiui, Kalvių tvenkinyje jau beprasmiška imti, nes ten jau židinys yra. Nesiartinti prie vandens, nemaitinti paukščių, nes maitinant jų daugėja ir gali vėl vienas nuo kito užsikrėsti, taip gali platinti“, – perspėjo žmones Maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valentinas.

Labai patogeniškas paukščių gripas nustatytas jau septyniuose Lietuvos rajonuose, taip pat virusas sparčiai plinta ir Latvijoje bei Lenkijoje. Židinių vietose nerekomenduojama lankytis žmonėms.