Susisiekimo ministras Juras Taminskas patvirtino sutarties pasirašymą tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir EIB, o sutartis turėtų būti pasirašyta artimiausiu metu, pranešė ministerija.
Paskolos lėšas numatoma skirti dvylikai Klaipėdos uosto plėtrą, konkurencingumą ir tvarumą stiprinančių projektų – laivybos kanalo gilinimui tarp Kiaulės nugaros salos ir Smeltės pusiasalio, modernaus kruizinių laivų terminalo statybai ir kitiems.
„Europos investicijų banko suteiktos lėšos virs dideliu postūmiu uosto plėtrai, jūrinei pramonei, žaliajai energetikai ir visos šalies saugumui“, – pranešime sakė J. Taminskas.
Strateginiame 2026–2029 metų uosto veiklos plane numatyta, kad investicijoms reikės apie 115 mln. eurų skolintų lėšų. Šių metų gegužę Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) suteikė uostui iki 55,5 mln. eurų paskolų.
Kaip rašė BNS, ŠIB paskola skirta naujai uosto infrastruktūrai kruizų laivams, krantinių elektrifikavimo projektams, investicijoms į kibernetinį atsparumą bei radarų sistemas.
Tuo metu pietinei uosto daliai veiklos plane numatyta beveik 600 mln. eurų investicijų, o plėtra padidins uosto plotą apie 100 hektarų iki 657 ha. Tai atvers kelią kurtis naujiems terminalams, pritraukti investuotojų iš užsienio bei priimti didžiausių parametrų laivus.
Įgyvendinant projektą taip pat planuojama įrengti 1,3 km ilgio giliavandenes krantines, pastatyti pietinius uosto vartus, sustiprinti karinio mobilumo pajėgumus. Planuojama, kad čia galės būti kraunama 30 mln. tonų krovinių kasmet.
Ministerija skaičiuoja, kad ši plėtra per 25 metus galėtų sugeneruoti apie 7 mlrd. eurų, o uostas per 50 metų gautų 1,2 mlrd. eurų papildomų pajamų.
Plėtrą planuojama baigti iki 2028 metų pabaigos, o jos teritorijos bei įvairios infrastruktūros įrengimas pareikalaus apie 1,4 mlrd. eurų bendrų viešųjų ir privačių investicijų.
(be temos)