E. Jackaitė: svarbiausia mylėti vieniems kitus („Metų klaipėdietės“ rinkimai)

Apie darbą

Man svarbu save realizuoti. Daryti tai, ką sugebu, kas neša džiaugsmą. Jei galėčiau nebūti aktore – ja ir nebūčiau. Man mano profesija – ypatinga. Turiu galimybę scenoje vis iš naujo kurti save. Taip juk viską traukiu iš savęs – iš gilumų gilumos, iš patirčių, iš gyvenimo. Vis iš naujo su savimi susipažįstu, nustembu net, kokia galiu būti. Scenoje išgyvenu pačius įvairiausius jausmus, esu vis kitokia, man patinka ta laisvė, kuria kvėpuoju.

Nominacijos: į Metų klaipėdietės titulo finalininkių sąrašą išrinkta Klaipėdos dramos teatro aktorė E.Jackaitė buvo nominuota "Auksiniam scenos kryžiui", "Padėkos kaukei". Vytauto Petriko nuotr.

Apie šeimą

Tai – svarbiausia. Tai – didžiausia dovana. Palaimintos moterys – mamos. Aš – viena jų ir man mano vaikai – ypatingi. Myliu juos iki begalybės. Turiu ir tėtį, brolius, seseris, pusseseres, pusbrolius, mamą. Su mama viskas sudėtinga visą gyvenimą, bet juk ji yra ir nors tik iš tolo, tikiu, kad mane myli. Visi turime savo likimą.

Apie pomėgius

Laisvalaikis – pasivaikščiojimai prie jūros, knygos, filmai. Man patinka važinėtis miške dviračiu, patinka plaukioti jūroje, ežere ar baseine. Nuostabų, nerealų jausmą esu patyrusi Maldyvuose, kai vandenyno viduryje plaukiojau su rykliais. Adrenalino ir nenusakomo džiaugsmo – suvokimo, kad visa yra viena, buvo tą akimirką taip gausiai.

Savanorystė "Pagalbos moterims linijoje" – dar viena sritis, kur galiu išklausyti, padėti, kuo pajėgiu, o tai irgi glūdi manyje. Esu pilna meilės, tad ir galiu, ir noriu dalytis. Negailiu gero žodžio, šypsenos, o ir savo laiko. Tai – svarbu. Pats didžiausias įsakymas – mylėti vieniems kitus, be to, svarbu išmokti gyvenimo pamokas.

Apie Klaipėdą

Savanorystė „Pagalbos moterims linijoje“ – dar viena sritis, kur galiu išklausyti, padėti, kuo pajėgiu, o tai irgi glūdi manyje.

Tėtis pasakojo man mano gimimo istoriją, tad nors pase pažymėta gimimo vieta Telšiai, iš tiesų gimiau Klaipėdoje. Kino teatre mamai prasidėjo sąrėmiai ir filmo savo tėvams aš neleidau užbaigti žiūrėti, veržiausi į pasaulį ir pirmą oro gurkšnį įkvėpiau Klaipėdos gimdymo namuose. Uostamiestyje prabėgo mano jaunystės studijų metai, čia patyriau meilę, čia gimė abu mano sūnūs, čia – mano mylimas teatras, brangūs draugai, kolegos, mylimi mano žmonės, čia – mylimas mano miestas.

Gyvenimo kredo

Neslėpti jausmų, tikėti, svajoti, mokėti džiaugtis ir mylėti.

Apie "Metų klaipėdietę"

Nuoširdžiai pasakysiu, stipriai nustebau, tikrai nesitikėjau, kad ir aš galiu būti pristatyta "Metų klaipėdietei". Galvojau, gal čia pokštas. Mano gyvenimas įvairus, spalvingas – nesu be dėmelės – esu moteris, patyrusi ir šilto, ir šalto, gal geriau sakyti ir šalto, ir karšto, bet tik – ne drungno. Kaip tame J.Degutytės eilėraštyje: "Aš nenoriu drungno vandens, / aš nenoriu laimės mažos, / aš nenoriu mažyčio skausmo. / Juos abu mano siela nešios – / Bekraščius. Kaip šilas – gausmą."

Esu dėkinga, kad žmonės mane pasiūlė, kad buvau atrinkta į 6-tuką. Tai – įvertinimas, tai – meilės išraiška, tad žinoma, tai yra labai malonu. Dar daugiau džiaugsmo suteikia, kad taip gausiai mane žmonės palaiko, dėl jų balsavimo įveikiau du etapus ir esu finale. Šypsausi. Tebūnie tai lyg žaidimas, nes kovos kelia įtampą ir stresą, tad su niekuo nekovoju, bet tai, kad rūpiu, kad tiek daug žmonių apie mane pagalvoja, mane palaiko – tikrai geras jausmas, jaučiuosi mylima ir visiems tariu labai ačiū.