Charizmatiškasis V. Kancleris buvo savo epochos simbolis, iki pat mirties ryški scenos ir miesto figūra.

„Man teko dirbti su V. Kancleriu 17 metų. Tai buvo labai spalvinga asmenybė. Teatre yra įprasta turėti legendas, kurios cituojamos iš kartos į kartą, tai Vytautas, kurį mes vadinome Seneliu (jis mums leido jį taip vadinti), mums iki šiol yra ta legenda. Ir, žinoma, jo vaidmenys paliko įspūdį, mums buvo didelė garbė būti šalia jo scenoje“, – atminimo vakare, skirtame V. Kancleriui, kalbėjo aktorius Rimantas Pelakauskas.

R. Pelakauskas pabrėžė, kad V. Kancleris buvo taktiškai reiklus savo jauniesiems kolegoms, tai didelis vidinės kultūros požymis.

Į paminėjimą atėjęs V. Kanclerio bičiulis, klaipėdietis dailininkas marinistas Edvardas Malinauskas teigė žiūrėjęs visus spektaklius, kuriame jis vaidino.

„Jis buvo aktorius džentelmenas, dauguma to meto artistų buvo išskirtiniai, bet Vytautas buvo ypatingas, jis iš visų išsiskyrė savo stotu. Tuo metu eidavome į spektaklį pasižiūrėti savo mėgstamų aktorių, kurie kaskart būdavo vis kitokie. Be to, mes su Vytautu buvome bendraminčiai, tuo metu ne viską buvo galima sakyti, ką galvojome. Mūsų mintys sutapo“, – V. Kanclerio 100-mečio paminėjimo vakare kalbėjo E. Malinauskas.

V. Kancleris gimė 1925 m. rugpjūčio 15 d. Kaune Veterinarijos departamento direktoriaus Justino Kanclerio-Drapo ir Kauno muzikinio teatro choro dainininkės Adelės Jurgelėnaitės-Kanclerienės šeimoje.

Pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje būsimasis artistas įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti ekonomikos, tačiau vokiečių okupacinės valdžios reikalavimu 1943 m. universitetas buvo uždarytas.

V. Kanclerio studijos nutrūko, bet netikėtai atsirado galimybė užsirašyti į teatro studiją „Vaidila“, taip prasidėjo jo scenos karjera, kurios jis, regis, visai neplanavo.

V. Kancleris į Klaipėdą atvyko 1945-ųjų pabaigoje.

Jis sukūrė apie 140 įvairių vaidmenų teatre ir 30 kino bei televizijos filmuose.

Pats ryškiausias Edmundo vaidmuo filme „Tadas Blinda“ (1972 m.), kuris jį išgarsino.