Dienraščio dienos trasa

Apie tai, kad ir Europos Sąjungoje gyvenimas yra beprotiškas, byloja viena šios savaitės diagnozė.

Priėmęs draugišką Vokietijos vairuotojo pagalbą pavilkti sugedusį automobilį, lenkų vairuotojas buvo pavėžėtas tokiu greičiu, kad galėjo gauti infarktą.

Tačiau ligoninėje atsidūrė ne jis.

Neaiškios klinikinės būklės pusamžis vokietis, pririšęs trosą, ėmė lėkti 160 kilometrų per valandą greičiu. Persigandęs lenkas mirksėjo savo automobilio šviesomis ir signalizavo jį tempiančiam vokiečiui. Galiausiai patrakėlį pavyko priversti sustoti.

Tautų draugystė ir čia nugalėjo - kilniaširdis Vokietijos vairuotojas buvo paslaugiai nugabentas pas psichiatrus. Reabilitacijai.

Toks skrydis lenko trasoje iš esmės primena visą šių dienų gyvenimą. Kažkoks beprotis traukia vežimą pirmyn, mes klykiame iš siaubo, tačiau jaučiamės tarsi važiuodami atrakcionų kalneliais. Baisu, kvaila, beprasmiška, bet smagu. Nes skriejant aštuoniasdešimties laipsnių kampu į motušę žemę, anoniminę mūsų kūno vietą veria skausmingo malonumo jausena. Tai nieko neturi bendra, sakykime, su apsitrynusia jausena sutuoktinei (-iui). Tai tiesiog grynas fizinis jausmas - tarsi nesvarumo būklės parodija. Tik ji panaši į mėšlungį, kuris sukausto ir akimirksniui tave paverčia mirštančiuoju.

Tokie monumentalūs atrakcionų džiaugsmai ir vadinasi mūsų buvojimo tempais. Ir ta beprotybė nėra jau tokia beprotiška vien todėl, jog esame taip pripratę. Karuselė sukasi, ir atrodo, kad visą tą laiką greitai judame pirmyn.

Tačiau kiekvienam aišku, kad iš tiesų karuselė tūno vietoje. O greitis joje - tik liguistas juslės žaidimas, įsivaizdavimas, kurį kažkas taikliai atkartojo, įkišdamas voveraitę į lyg ir savaime besisukantį ratą.

Taip ir dienraščio gyvenime. Viena diena - vienas karuselės ratas. Viskas sukasi tarsi labai greitai, bet gyvename tik vieną dieną. Nuo pat spaudos atgavimo laikų. Rytą pasirodęs laikraščio numeris - dienos pradžia. O mirties valanda prasideda tą akimirką, kai dienraštis padedamas ant kitų, jau anksčiau gyvybės netekusių krūvelės. Tokių spaudos kapinaičių galima surasti bemaž kiekvienuose namuose.

Bėda čia tik ta, kad taip kasdien į nebūtį sėlina ne tik laikraščio, bet ir sykiu su juo - visų mūsų gyvenimas.