Dėl gulbių Vakarų Lietuvoje – panika

Pajūrio gyventojai pranešimais apie vandens telkiniuose įšalusias gulbes užvertė gyvūnų globos tarnybas. Klaipėdiečiai susirūpino ir žvirblių gerove.

Ieško neužšalusių telkinių

Pajūryje laukiniais, sužalotais ar į kitą bėdą patekusiais gyvūnais rūpinasi Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namai. Įstaigos administratorė Gintarė Liutkuvienė pasakojo, kad pastaruoju metu sulaukiama daug pranešimų apie lede įšalusias gulbes.

"Per dieną būna ir po kelias dešimtis iš įvairių Vakarų Lietuvos kampelių. Važiuojame, bet kol kas nė vienas nepasitvirtino", – pasakojo administratorė.

Pasak G.Liutkuvienės, žmogui paskambinus ir pranešus, kad įšalo paukštis, pirmiausia prašoma įsitikinti, ar tikrai taip yra. Gali būti, kad jis ramiai tupi ant ledo arba plūduriuoja vandenyje.

"Vyraujant tokiems orams, paukščiai tausoja jėgas, negauna maisto, badauja, todėl ir tupi, plūduriuoja. Jei paukštis būtų įšalęs, jis blaškytųsi, bandytų ištrūkti, kaip ir įstrigęs žmogus. Gulbės tikrai nėra kvaili paukščiai. Jos ir neleistų sau įšalti. Prišalti gali nebent plunksnos, kurios išsitraukia", – tvirtino administratorė.

G.Liutkuvienės teigimu, norint įsitikinti, ar paukštis tikrai įšalęs, reikia pabandyti jį pabaidyti. Dažniausiai garsiau sušukus ar metus į tą pusę akmenuką, jis pakyla.

"Kai užšąla vandens telkinys, gulės pradeda ieškoti atviro. Jau buvo toks atvejis. Klaipėdiečiai prašė atvykti padėti gulbėms, kurios buvo įsikūrusios viename iš miesto vandens telkinių, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra. Po kelių dienų gulbės išskrido. Matyt, ieškoti atviro vandens telkinio. Klaipėdoje tokie yra Danė prie Šiaurės rago, Kuršių marios", – pasakojo administratorė.

Problema – maitinimas

Anot G.Liutkuvienės, viena iš problemų, kodėl gulbės neišskrido žiemoti, yra ta, kad žmonės vasarą jas maitina. Administratorė prisiminė, kad vienas gulbės jauniklis buvo tiek nupenėtas, jog jam net skraidyti ir vaikščioti buvo sunku.

"Kai žmonės paukščius maitina vasarą, šie nustoja patys ieškoti maisto ir neišskrenda. Tačiau dabar likusius sparnuočius būtina maitinti. Geriausiai tam tinka batonas, grūdai", – patarė specialistė.

Administratorė atkreipė dėmesį, kad pajūryje oro temperatūra dar nėra tokia žema, kad paukščiai įšaltų. Gelbėjant iš tikrųjų į tokią bėdą pakliuvusius paukščius, į pagalbą pasitelkiami ir ugniagesiai.

"Jei ledas netvirtas, o paukštis kažkur tvenkinio viduryje, patys nelipame", – tvirtino moteris.

G.Liutkuvienė pasakojo, kad tarnyboje žiemoja ir septyni gandrai. Iš viso rudenį jų neišskridusių buvo 17. Dažniausiai į prieglaudą patenka sužeisti gandrai ar iš lizdų išmesti jaunikliai.

"Kiekvienam duodame vardą. Iš 17 gandrų į laisvę paleidome 11. Tačiau trys dar sugrįžo, neišskrido. Kai kuriuos priglaudė ūkininkai. Kiti gyvena pas mus namelyje", – komentavo administratorė.

Susirūpino žvirbliais

Padėti įšalusioms gulbėms prašymų sulaukia ir beglobiais gyvūnais mieste besirūpinanti viešoji įstaiga "Būk mano draugas".

"Sulaukti, sulaukiame, tačiau ne visada galime padėti. Neturime reikiamos technikos pasiekti gulbę, plaukiojančią ežero viduryje. Žinoma, jei ši prie kranto ar ant jo, pagalbą visada suteikiame. Pernai rūpinomės šešiomis gulbėmis. Vėliau jos visos iškeliavo į Palangos botanikos sodą", – pasakojo viešosios įstaigos "Būk mano draugas" direktorė Galina Kučinskienė.

Vadovė pasakojo, kad šią žiemą jau teko rūpintis ir sužeistomis žuvėdromis bei kirais. Prašyta šiuos paukščius priglausti ir žmonių, parsinešti namo, sušildyti.

Klaipėdiečiai susirūpino ir žvirbliais. Klaipėdietė Adelė pasakojo, kad didelės jų kolonijos yra Panevėžio gatvėje. Viena – ties šios arterijos 7 namu, kita – restoranu.

"Aš ir kiti žmonės lesiname žvirblius. Kiti iš mūsų net juokiasi. Norėčiau kreiptis į Panevėžio gatvės gyventojus, kad prisidėtų", – prašė moteris.

Gyvūnų globos tarnybų atstovai tvirtino, kad žvirbliai atsparūs šalčiui, tačiau lesinti tokiu oru juos galima.