Liepė pateikti dokumentą
Gargžduose, Gamyklos gatvėje, įvyko avarija, kurioje buvo partrenktas dviratininkas. Dviratininkas buvo kliudytas sunkvežimio, išsukusio iš šalutinio kelio.
Pagrindiniame kelyje gulėjo dviratis, stovėjo į pagrindinio kelio važiuojamąją dalį įvažiavęs ir sustojęs vilkikas. Nukentėjusiųjų įvykio vietoje jau nebuvo.
Įvykio vietoje dirbo du pareigūnai. Viena jų – tarnybiniame policijos mikroautobuse dokumentus pildžiusi jauna mergina.
Jos žurnalistė paklausė apie eismo įvykio detales. Buvo paaiškinta, kad į ligoninę medikai išsivežė dviračio vairuotoją, pusamžį vyrą.
Ant dviračio bagažinės buvo pritvirtintas maisto produktų paketas. Praplyšusiame maišelyje bolavo kuklus pirkinių turinys, žirnelių stiklainis, likęs sveikas po smūgio.
Automobilyje buvusi pareigūnė bendravo itin maloniai, atsakė į klausimus tiek, kiek galėjo. Su ja buvo atsisveikinta palinkint gero darbo.
„Jau sėdau į automobilį. Tačiau netrukus prisistatė antrasis policijos pareigūnas. Atskubėjo kone bėgte iš kitapus kelio. Buvo matyti, kad vos tramdo įsiūtį. Stovėjau šalikelėje, ne gatvės centre, ar kur nors, kur tikrai trukdyčiau automobilių eismui. Įsakmiu tonu buvo liepta pateikti dokumentus. Nesiginčijau ir pateikiau“, – apie incidentą su pareigūnu pasakojo žurnalistė.
Policininkas kažkodėl užsirašinėjo žurnalistės vardą ir pavardę, bet vairuotojo pažymėjimo neprašė. Gavęs asmens dokumentą, vyras ėmė fiksuoti ant lapelio pavardę.
Tuo pat metu ir jam buvo pasiūlyta pateikti darbo pažymėjimą.
„Klausiamas, kodėl pyksta, policininkas atsakė, kad aiškinasi, kas čia fiksuoja eismo įvykio vietą. Buvo pasakyta, kad žurnalistas taip dirba savo darbą. Kadangi vyriškio veide matėsi įsiūtis, kalbėjau pabrėžtinai tyliai ir labai ramiai. Policijos pareigūnas aiškiai pasakė, kad dokumentai tikrinami dėl to, kad žurnalistai fotografuoja įvykio vietą. Kilo klausimas, ar šis žmogus yra girdėjęs apie Visuomenės informavimo įstatymą?“ – apie susidūrimą su pareigūnu pasakojo žurnalistė.
Vyras net leido sau mestelėti, kad žurnalistė tuoj bus nubausta.
„Aš jam pasakiau, kad esu viešoje vietoje ir galiu fotografuoti ką tik noriu. Mano mašina stovėjo šalikelėje. Niekam netrukdžiau. Tad kuo gi nusikaltau? Ar dėl to, kad dirbau savo darbą?“ – klausė darbuotoja.
Pasijuto bauginama
Pokalbio pabaigoje žurnalistė paprašė pareigūno prisistatyti. Jis sulemeno, kad tai padarė prieidamas.
„Nieko panašaus, jis neprisistatė. Tik tada, kai labai aiškiai ir pabrėžtinai ištariau „Jūsų vardas ir pavardė?“, vyras pasisakė, kas toks esąs. Paaiškėjo, jog tai Linas Astrauskas, kuriam mokesčių mokėtojų lėšomis išmokėta solidi suma, kad sugrįžtų dirbti į rajoną. Kyla rimtas klausimas, ar tokiu tonu šis policininkas kalba su visais mokesčių mokėtojais?“ – retoriškai klausė žurnalistė.
Prieš kelerius metus Klaipėdos rajono savivaldybė viešino, kad pagal programą pareigūnas, paskirtas dirbti Klaipėdos rajone, gauna vienkartinę 4 tūkst. eurų išmoką, o asmeniui, besiruošiančiam tapti policijos pareigūnu, per visą pirminio policijos profesinio mokymo, įvadinio mokymo ar studijų laikotarpį yra mokama mėnesinė 250 eurų skatinamoji išmoka.
Sutartį pasirašę pareigūnai įsipareigoja Klaipėdos rajone dirbti trejus metus, o jų prisijungimas esą sustiprina ir rajono policijos komisariato pajėgas.
„Aš neturiu būti bauginama, kad mane čia kažkas puls tuojau pat bausti, jei aš fotografuoju eismo įvykį. Tai yra nenormalu ir netoleruotina. Paklausiau šio pareigūno, o už ką jis čia mane ruošiasi bausti? Jis atkirto, jog nors ir už tai, kad nedėviu šviesą atspindinčios liemenės. Aš dar nusistebėjau: „Juk šviečia saulė, šiuo metu yra diena.“ Pats pareigūnas nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės. Eismo įvykio vieta nebuvo aptverta ar kitaip pažymėta“, – pastebėjo žurnalistė.
Už trukdymą – atsakomybė
Žurnalistų sąjungos pirmininkas A. Antanaitis patvirtino, kad žurnalisto darbo nevalia trikdyti.
„Jei žurnalisto pažymėjimas buvo pateiktas, pareigūnas elgėsi ne tik neetiškai, bet ir neteisėtai. Apie tai negali būti jokių diskusijų. Policijos pareigūnas galėtų įspėti pilietį, kuris galbūt fotografuoja avarijos vietą stovėdamas važiuojamojoje dalyje. Bet viso labo galėtų pasakyti: „Būkite atsargus.“ Tik tiek. Bendravimo standartas turėtų būti vienas – pagarbiu tonu policijos pareigūnas gali perspėti pilietį dėl jo paties atsargumo. Viešoje vietoje pareigūnas negali drausti fotografuoti“, – kalbėjo A. Antanaitis.
Jis priminė, kodėl policijos pareigūno elgesys galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas.
„Jei žmogus turi galiojantį žurnalisto pažymėjimą, negali būti jokių klausimų. Teisės aktai numato atsakomybę už trukdymą žurnalistui atlikti savo pareigas. Žurnalistas tokioje situacijoje atlieka savo darbą“, – reziumavo A. Antanaitis.
Jis teigė, kad Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnį kai kam išties verta priminti. Jame numatyta atsakomybė už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas.
„Kaip piliečiai mes visi esame lygūs. Man atrodo, kad ši istorija yra bendro išsilavinimo reikalas. Aš nedrausiu pareigūnui suimti nusikaltėlio. Taip ir pareigūnas neturi drausti žurnalistui fotografuoti. Gali policijos pareigūnas nesišypsoti, bet bauginti, esą tuojau už kažką baus žurnalistą, nevalia“, – pastebėjo A. Antanaitis.
„Kas ką nori, tas tą fotografuoja“
Buvęs televizijos laidų „Reidas“ autorius Gintaras Vaičekauskas, kelis dešimtmečius fotografavęs ir filmavęs eismo įvykius, tikino, kad nė karto nebuvo išvytas iš įvykio vietos ir jam niekada niekas nereiškė pretenzijų už detalių fiksavimą.
„Mano laikais gal nebuvo tiek daug fotografuojančiųjų avarijas. Bet šiais laikais, kai egzistuoja liaudies žurnalistika, niekam nepaaiškinsi, gali jis kažką fotografuoti ar ne. Niekur neparašyta, kad štai vienas gali fotografuoti avariją, o kitas to negali. Vieni fotografuoja savo feisbukui, kiti tai skelbia savo grupėse. Liaudies žurnalistikos bruožas yra šis: kas ką nori, tas tą fotografuoja“, – kalbėjo G. Vaičekauskas.
Tačiau buvęs televizijos laidos apie eismą keliuose autorius priminė, kad pareigūnas privalo suvokti, jog žurnalistas įvykio vietoje atsiduria ne šiaip sau, jis dirba savo darbą.
„Mano laikais su pareigūnais buvo puikiausi santykiai. Aš apeidavau pakrūmes ir krūmus. Tyrėjai net paprašydavo atsiųsti medžiagą, jei kažką papildomo užfiksuodavau. Ir visuomet ja dalijausi. Tai buvo labai paprasti dalykai. Bet draudimas ar priekaištų reiškimas žurnalistui yra jau apgailėtinas dalykas“, – nuomonę išsakė G. Vaičekauskas.
Jis stebėjosi net ir tuo, kad pareigūnas pareikalavo asmens dokumento, bet neprašė vairuotojo pažymėjimo.
„Gal šalikelė pasienio ruožas? Jei stovi ant žvyrkelio ir žiūri į avariją, koks čia pažeidimas? Parodė valdžią. Aš pamenu vieną istoriją, kai vienas Klaipėdos apskrities policijos komisariato skyriaus viršininkas nuolat kabinėdavosi prie kolegų. Jis kartą reido metu reiškė priekaištus patruliams, kurie buvo ką tik grįžę iš gaudynių. Vienas pilietis sumanė sprukti, jį ekipažas pasivijo žvyrkelyje. Sulaikę šį pažeidėją, patruliai grįžo į reido vietą. O čia prisistatė vienas skyriaus viršininkų ir ėmė reikšti pretenzijas, kodėl mašina dulkėta“, – prisiminė G. Vaičekauskas.
Vadas žadėjo išsiaiškinti
Tą kartą už savo patrulius pastovėjo tuometis vienas Kelių policijos skyriaus atstovų.
„Lygiai taip pat sustabdė šį pareigūną, bevažiuojantį į darbą, ir paklausė, kodėl neužpildytas kelionės lapas, kodėl neplauta mašina? Tad ir šiam pareigūnui verta užduoti klausimą, kodėl jis pats be šviesą atspindinčios liemenės vidury dienos? Ar pareigūnas visų žioplių, stovinčių šalikelėje, pasus patikrino? Kas čia dabar? Jau daugybę metų neteko matyti žurnalistus auklėjančių pareigūnų“, – pastebėjo G. Vaičekauskas.
Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis, išklausęs istoriją apie incidentą su pareigūnu, nusistebėjo.
„Koks čia pavargęs? Darbas yra darbas. Taip, buvo avarijų tą dieną, bet ne tai esmė. Reikės išsiaiškinti. Labai negerai. Galiu tik atsiprašyti už tokį poelgį“, – patikino Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)