- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vieno Šilutės plento namo gyventojai pavargo nuo aplink skraidančių ir dergiančių po langais paukščių, kuriuos tiesiai iš daugiabučio lesina nežinia ar adekvati moteris. Baiminamasi, kad taip toliau neatsakingai maitinant sparnuočius atsiras ir lizdų, o tada gyvenimas visai pavirs pragaru. Lizdus naikinti draudžia Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.
Lesina lyg paukštyne
Šilutės pl. 34–36 namų gyventojai jau ne kartą pastebėjo, kad iš trečio arba ketvirto aukšto skraido batono gabalai ir kitos maisto atliekos, kuriuos gaudo aplink skraidžiojantys kirai, varnos.
„Jau ne kartą teko kalbėtis su senole, kuri maitina paukščius, bet ji nesupranta, kad lesinti paukščius – draudžiama. Kirai, kurie pagal savo dydį jau primena vištas, ne tik teršia balkonų langus, bet ir skleidžia erzinantį triukšmą. Be to, baisu balkoną palikti pravirą, nes gali įskristi ir pagriebti kokį daiktą“, – skundėsi vienas Šilutės pl. 36 gyventojas.
Sprendimas: prie daugiabučių vis atskrendančių kirų maitinimas patinka toli gražu ne visiems. Su realia gamtosauga toks veiksmas tikrai niekaip nėra susijęs. Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Ką blogo darau?“
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai priminė, jog gyventojai, matydami, kad kirai yra lesinami daugiabučių namų kiemuose, gali apie tai pranešti šiam skyriui elektroniniu paštu.
Tačiau ne visi gyventojai nori skųsti savus kaimynus, ypač garbaus amžiaus moterį, kuri įsitikinusi, kad elgiasi nepiktybiškai ir paukščiams nori tik gero.
„Jos argumentai visada vienodi: „Ką tokio blogo aš darau?“ Tad ar yra vilčių, kad toks žmogus susiprotės?“ – klausė klaipėdietis.
Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas įspėjo, kad batono gabalai ir panašios maisto atliekos tikrai nėra natūralus maistas paukščiams.
„Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje. Jeigu konteineriai bus uždaryti, jeigu nebus atliekų, kuriomis galėtų misti, tada išsispręs triukšmo ir teršimo po balkonais klausimas. Čia, sakyčiau, elementaru. Paukščių pritraukimas prie nenatūralaus maisto sudaro nepatogumų, nėra gerai tiek gyventojams, tiek paukščiams“, – pažymėjo V. Marozas.
Pasak jo, jei moteriškė ir toliau maitins paukščius, jų populiacija didės, nes paukščiams nebeliks paskatų kur nors toliau skristi.
Vitalis Marozas. Vytauto Petriko nuotr.
Mėtyti maistą draudžiama
Ką daryti gyventojams, kurie suvokia, kad paukščiai daugiabutyje arba šalia jo gali pradėti sukti lizdus?
Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius.
Gyvūnų laikymo Klaipėdos savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad draudžiama šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, tuo tikslu mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, pro langus ar panašiai.
„Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės bei nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai“, – teigė minėto skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.
Nustačius pažeidimą taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. numatytos sankcijos – bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje?
Nori jaustis reikšmingi
Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigė, kad paukščius nuolat maitinantys asmenys dažniausiai yra vienišiai, kuriems ši veikla – būdas pasijusti geru, reikšmingu.
„Žmogaus elgesys nepriklauso nuo vieno motyvo. Manyčiau, kad čia yra svarbus pagrindinis motyvas – pasijusti geru ir svarbiu, kad galiu kažkuo pasirūpinti, pamaitindamas paukščius. Dalis nuolatos juos maitinančiųjų yra vieniši, dažnai vyresnio amžiaus žmonės“, – pastebėjo psichologas.
Anot jo, užuot konfliktavus su kaimynu, reikėtų pasiūlyti kokią nors veiklą, susijusią su gyvūnų globa.
„Nereikia ko nors minėti, reikia kažką pasiūlyti. Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje? Galbūt galima būtų maistą surinkti, kad taip galėtų prisidėti prie rūpinimosi gyvūnais. Tokiu būdu, užuot darę kažką ne visai priimtino, darytų tai, kas priimtina ir gal net svarbu. Tokiu atveju, manyčiau, tokiam žmogui būtų gerai duoti kokį nors ženklelį, kad jis yra gyvūnų globėjas, ir įtraukti jį į tą veiklą. Veiklą galima įvairiai organizuoti. Nepamirškime, kad kalbame apie tuos, kurie tai daro ne atsitiktinai, o nuolatos, sistemingai. Vadinasi, jie nori veiklos. Tai kodėl jiems jos nepasiūlius?“ – svarstė G. Navaitis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujo slipo statybos darbai nutraukti dėl projekto korektūros5
Daugybę metų klaipėdiečių nelegaliai naudotoje valčių nuleidimo aikštelėje prie Dangės upės statomas slipas. Tačiau rangovai darbus nutraukė dėl projekto korektūros. ...
-
Atstovai: naikinant Klaipėdos kultūros ir meno tarybą nubraukiama bendruomenės patirtis5
Ketvirtadienį Klaipėdos tarybai ketinant svarstyti klausimą dėl Klaipėdos kultūros ir meno tarybos naikinimo, jos buvę ir esami atstovai teigia, jog taip paneigiami bendruomenės resursai ir sukaupta patirtis, griaunamas pasitikėjimas tarp kultūros be...
-
Latvijos banglentininkų čempionatą laimėjo 16-metis klaipėdietis3
Liepojoje vykusį Latvijos banglentininkų čempionatą laimėjo 16-metis klaipėdietis Orestas Nomgaudas. Iš viso šiame sporto renginyje dalyvavo septyni lietuviai, iš jų net trys klaipėdiečiai užėmė prizines vietas, nes pasiekė au...
-
Prieš bažnyčios atgavimo jubiliejų – prisiminimų paieškos2
Artėjant sukakčiai – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atgavimo 35-mečiui, klaipėdiečiai kviečiami pasidalinti prisiminimais ir istoriniais dokumentais, fotografijomis, literatūra apie bažnyčią. Visa medžiaga bus pristatoma jub...
-
Gydytojų artroskopuotojų konferencija išsiskyrė dalyvių gausa2
Pasisėmę žinių ir sužavėti aukštu profesionalumu – su tokiomis nuotaikomis po konferencijos skirstėsi iš įvairių Europos šalių į uostamiestį susirinkę gydytojai ortopedai-traumatologai. 18-oji tarptautinė Baltijos artro...
-
Krūtis tausojančio gydymo aktualijos – iš pirmų lūpų
„Kartais klaidingai manoma, kad krūties vėžys tėra vieno organo ar tik moterų liga“, – pastebi Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas ir Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirminink...
-
Klaipėda vėl vertins galimybę statyti 15 tūkst. vietų futbolo stadioną15
Klaipėda dar kartą vertins 15 tūkst. vietų futbolo stadiono statybų galimybės – tyrimą už 46 tūkst. eurų atliks bendrovės įmonės „Bauland“ ir „Newsec advisers LT“. ...
-
Klaipėdos centre – briedis20
Prasidėjus rudeninei miško žvėrių migracijai sekmadienio vakarą Klaipėdos centre pasirodė miško galiūnas briedis. ...
-
Ruošiamasi toliau atnaujinti Kuršių nerijos dviračių taką10
Likusias Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Smiltynės iki Nidos atkarpas ruošiamasi sutvarkyti 2024 metais, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). ...
-
Lygė Drevernoje – ypatinga tradicija1
Paminėti rudens lygiadienį klaipėdiečiai vis dažniau važiuoja ne prie jūros, o prie marių, į Dreverną, kur kūrybingi žmonės pasistengia šventę nuspalvinti daugybe naujų patirčių. Taip šiame pamario miestelyje ir šiemet ats...