Aū, provincija

Daugybė žmonių vis dar tebereiškia nuomonę dėl to, gerai ar blogai pasielgė Klaipėdos meras, neleisdamas pasisakyti tariamam gėjų atstovui miesto taryboje.

Iš tiesų, ką tas įvykis atskleidžia? O atskleidžia jis neišpasakytą provincialumą ir prastą politinę nuovoką. Vietoje to, kad būtų ištarta „Mea maxima culpa“ dėl pažeistų žmogaus teisių ir netvarkos savivaldybėje, matyt, kažkieno patartas liberalcentristų vardu besidabinantis meras ryžosi dangstytis teisuolio ir net auklėtojo kauke.

Tik ar galėtų jis, pavyzdžiui, atsakyti į klausimą: vyksta ar ne dabar tarnybinis patikrinimas dėl informacijos nutekinimo iš savivaldybės?

O gal jau dabar R.Taraškevičius žino, kodėl praėjusį trečiadienį, vos savivaldybėje užregistravus prašymą pasisakyti dėl tariamo gėjų parado, ši informacija akimirksniu atsidūrė „Vakarų ekspreso“ redakcijoje? „Klaipėdai“ apie tai nebuvo pranešta.

Tai kas gi savivaldybėje manipuliuoja informacija? O gal „ekspres“ redakcija yra kažkuo mielesnė ar labiau nusipelniusi savivaldybei už kitas?

Dar keistesni dalykai dėjosi penktadienį, kuomet paaiškėjus, jog visa ši istorija tebuvo žurnalistų eksperimentas, miesto galva ūmai pasijautė pedagogu - ėmė auklėti žurnalistus ir net išsiuntinėjo jiems aplinkraštį - savotišką žurnalistinės etikos kodeksą.

Su klaidomis sukurptame rašte meras aiškino apie supriešintą visuomenę, barėsi dėl esą sumenkusio miesto įvaizdžio, o pabaigoje, remdamasis pačiomis prasčiausiomis rašeivų tradicijomis, savo opusą baigė dvasios gelmes draskančiu klausimu: „Ar to mums reikia?“

Neregėti dalykai! Meras tiek įsijautė, jog net ėmėsi redaktoriaus pareigų - nurodinėti, ko neturi daryti žurnalistai. Įsivaizduokime situaciją, jog Prezidentas V.Adamkus viešai imtų auklėti R.Valatką, kad šis, jo nuomone, kažką ne taip parašė. Arba kad krašto apsaugos ministras bartų korespondentę, kuri, apsimetusi prostitute, atskleidė statistinio Lietuvos pareigūno slaptų troškimų gamą.

Ir visiškai idiotiški atrodo priekaištai dėl sugaišinto tarybos narių darbo laiko. Juk kalbėti amerikiečiui niekas neleido! O gal liberalų vardu save vadinančiai sąjungai priklausantis meras nebeatsimena, kad taip buvo pamintos žmogaus teisės?

Tik kas suskaičiuos prarastą tų piliečių, kurie siekia susigrąžinti žemę arba privatizuoti savo patalpas, laiką? Juk jie bemaž pusę gyvenimo prasėdi už valdininkų kabinetų durų, kad galėtų įgyti tai, kas jiems ir taip pagal įstatymą priklauso.

Galima įtarti, jog tas klaikus provincialumas ir visiškas nesigaudymas situacijoje kyla iš supratimo, kad miesto vadovas turi būti ūkininkas - rėžei kirviu į kaladę, ir tvarka. Tačiau iš tiesų mero pareigybė visų pirma yra politinė. Kol tai nebus prioritetas, tol Klaipėda liks gūdi provincija, kurią nuolat kamuos periferijoms būdingos politinės elgsenos bėdos. Todėl aišku viena - atėjo laikas keistis arba pačiam merui, arba jo komandai, kuri jam, matyt, nesugeba nieko kompetentingo patarti.