- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje planuojant atstatyti Šv. Jono bažnyčią, numatoma restauruoti ir išsaugoti šios seniai sudegusios bažnyčios autentiškus XVIII amžiaus bokšto pamatus, o pats bokštas bus antras pagal aukštį Lietuvoje.
„Projektuojamo bokšto aukštis su kryžiumi sieks 78 metrus ir tai bus antras pagal aukštį bažnyčios bokštas Lietuvoje“, – BNS informavo Klaipėdos savivaldybės vicemeras Algirdas Kamarauskas.
Šiuo metu aukščiausią bokštą turi Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, jis siekia 79 metrus. Antras pagal aukštį bokštas šiuo metu yra Vilniuje – 77,5 metrų Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje.
Anot A. Kamarausko, dalį grindų bokšte numatyta įrengti iš stiklo, kad matytųsi bažnyčios istorija – senieji pamatai.
„Naujieji pamatai numatomi suformuojant 22 metrų gylio polius, kurie apžergia autentiškus pamatus, virš jų formuojama plokštė, ant kurios stovės visas bokšto tūris. Pirmo aukšto grindyse dalis grindų iš stiklo, pro kurią bus eksponuojami autentiški pamatų fragmentai“, – sakė jis.
Šią savaitę vyko pasitarimas dėl bažnyčios bokšto ir planuojamo atstatymo. Jame dalyvavo tiek savivaldybės, tiek Klaipėdos Evangelikų Liuteronų parapijos atstovai bei projektuotojai, bažnyčios sklypo detalaus plano korektūros planuotojai.
Projektuojamo bokšto aukštis su kryžiumi sieks 78 metrus ir tai bus antras pagal aukštį bažnyčios bokštas Lietuvoje.
Kaip BNS informavo A. Kamarauskas, paties bažnyčios techninio projekto sprendiniai parengti pagal anksčiau atliktą galimybių studiją ir investicinį projektą bei vadovaujantis priešprojektiniais sprendiniais.
Bažnyčios bokšto sprendiniai numato kelias viešas naudojimo funkcijas – bokšto rūsyje turėtų būti įrengtas perlaidotų palaikų osariumas, pirmame aukšte – informacinis centras, liftas, buitinės patalpos ir prekybos suvenyrais bei bokšto lankymo bilietais erdvė. Bažnyčios bokšte taip pat numatomos patalpos keičiamoms parodoms. Skirtinguose bokšto lygiuose bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Numatoma įrengti konstrukciją, ant kurios bokšte bus galima pakabinti varpus.
Anot A. Kamarausko, pats bažnyčios tūris bus formuojamas iš gelžbetonio konstrukcijos, apšiltinant iš išorės, apmūrijant molio plytomis ir nutinkuojant bei formuojant rustuotą tinką. Taip siekiama vadovautis analogija, kaip bažnyčia atrodė iki II pasaulinio karo.
„Tokia konstrukcijų ir apdailos praktika yra taikoma dabar daugelyje Europos šalių istorinių pastatų atstatymuose, kaip pavyzdžiui, Berlyno Karališkieji rūmai, Potsdamo Garnizono bažnyčia bei visa Budapešto istorinė dalis“, – teigė jis.
Visuomenei susipažinti projektiniai sprendiniai bus teikiami rudens pradžioje.
Anksčiau skelbta, kad bokšto atstatymas galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, o visos bažnyčios – apie 16 mln. eurų.
Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra pripažintas valstybei svarbiu projektu. Savivaldybėje buvo rengta galimybių studija dėl bažnyčios atkūrimo ir jos įveiklinimo, miesto lėšomis buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.
Po XIX amžiuje vykusių niokojančių gaisrų naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946–1947 metais buvo visiškai nugriauta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...