Klaipėdiečiai atsakymų iš ministrų neišgirdo?

Mieste priedangų – mažai

Kad saugumo tema klaipėdiečiams aktuali, bylojo jų susidomėjimas šia diskusija, į kurią susirinko tiek žmonių, kad sunkiai tilpo Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje.

Vienas aktualiausių klausimų – priedangos, kuriose būtų galima pasislėpti, prasidėjus oro antpuoliams.

Iš ministrės A. Bilotaitės klaipėdiečiai išgirdo, kad šiuo metu miestas turi 79 priedangas. Jose prieglobstį galėtų rasti mažiau negu penktadalis uostamiesčio gyventojų.

Ministrė ramino, kad priedangų plėtros darbai nesustoja, projektuojami objektai, kuriuose bus įrengiamos vietos pasislėpti.

„Su miestų savivaldybių vadovais kalbame apie tokių priedangų plėtrą, renovuojame patalpas, techniškai sutvirtiname rūsius, kad jie galėtų atitikti priedangų kriterijus ir, reikalui esant, apsaugotų žmones“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

A. Bilotaitė pranešė ir apie susitarimą su visomis Klaipėdos mokyklomis, kad jose bus vedamos civilinės saugos pamokos, kaip reikia elgtis karo atveju.

„Lankiausi „Vėtrungės“ gimnazijoje ir turėjau civilinės saugos pamoką, sutarėme, kad tai bus pradžia, visose Klaipėdos mokyklose bus pradėtos vesti civilinės saugos pamokos, pasakyta visa būtina informacija, kuria moksleiviai vėliau galės pasidalinti su savo šeimomis“, – pasakojo A. Bilotaitė.

Arvydas Anušauskas / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Kur dingo patriotizmas?

Diskusijoje ministrai sulaukė klausimų ir dėl pilietiškumo ugdymo mokyklose.

„Kodėl mokyklose nebeliko patriotinės dvasios ugdymo?“ – klausė klaipėdietis.

Pasak krašto apsaugos ministro, patriotiškumas mokyklose neišblėso ir šiuo metu padidintas finansavimas Šaulių sąjungai suteikia galimybę vesti kursus visoms Lietuvos gimnazijoms.

„Niekur patriotiškumas nėra dingęs, o finansavimas šauliams padidintas net šešis kartus, yra vykdoma programa, į kurią bus įtraukti visi Lietuvos gimnazistai, čia ir kalbame apie patriotizmą“, – teigė A. Anušauskas.

A. Bilotaitė į užduotą klausimą atsakė pavyzdžiu apie neseniai dingusią ir jau rastą devynerių mergaitę.

„Manau, šis pavyzdys Kaune, kai žmonės suvažiavo iš skirtingų Lietuvos vietų, kad padėtų ieškoti dingusios mergaitės, ir parodo, kad tam tikromis situacijomis mokame būti empatiški ir padėti vieni kitiems“, – sakė A. Bilotaitė.

Šaulių sąjungos atstovas vis dėlto norėjo sužinoti, kaip turi būti ugdomas patriotiškumas, kai nuo šių metų mokyklose dėstomas naujas dalykas „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“, o vadovėlių nėra.

„Nuo šių metų mokyklose atsirado naujas dalykas „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“, Krašto apsaugos ministerija turėjo išleisti vadovėlius dar spalio mėnesį, tačiau jų iki šiol nėra. Tad kaip tada turi būti ugdomas patriotiškumas?“ – klausė šaulys.

Man tai – nauja, turėčiau pasitikslinti.

Tačiau ministras, atsakydamas į šį klausimą, pradėjo kalbėti ne apie vadovėlių trūkumą, o apie Šaulių sąjungą ir įstatymų pakeitimus.

Pakibęs moralės klausimas

Krašto apsaugos ministras neišvengė klausimo ir dėl ministerijos viešųjų pirkimų.

Klaipėdietį esą nemaloniai nuteikė Krašto apsaugos ministerijos viešasis pirkimas, kai iš bendrovės „Autovici“ įsigyta per 100 automobilių.

„Ši kompanija yra Kauno mero šeimos įmonė. Gal tuomet vertėtų atiduoti tuos automobilius Ukrainai?“ – klausė klaipėdietis, turėdamas galvoje, kad su Kauno vadovo artimaisiais siejama bendrovė iki šiol turi verslą Rusijoje.

Ministras pripažino, kad tai yra moralės klausimas, tačiau pridūrė, kad pati ministerija nieko neperka, o už viešuosius pirkimus atsako agentūra.

„Ji organizuoja pirkimus. Šiuo atveju neturiu atsakymo į šį klausimą, nes man tai – nauja, turėčiau pasitikslinti, bet krašto apsaugos savanorių be transporto priemonių palikti nesiruošiame“, – atsakė A. Anušauskas.