Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba paprastai priima sprendimą ir jį įteisina, tada savivaldybė turi nurodymą, kurio privalo laikytis.

Todėl architektai, projektavę Atgimimo aikštės viršutinės dalies sutvarkymą, yra paprašyti parengti kelis skirtingus planus, numatant atvejus, jeigu vertingomis ir saugotinomis būtų pripažintos neišlikusių gatvių ir pastatų požeminės dalys.

Vertinimo tarybos nariams tai būtų žinia, kaip uostamiestyje būtų elgiamasi, jei saugotinomis būtų pripažintos tam tikros neišlikusios Klaipėdos urbanistikos bei architektūros dalys.

„Pirmiausiai vertinsime įvairius scenarijus, žiūrėsime, kokie galėtų būti mūsų veiksmai paskelbus vienokį ar kitokį vertinimo tarybos sprendimą. Negalima gauti sprendimo ir nežinoti, kaip su juo gyventi. Juk reikia galvoti, ką darytume, jei būtume pastatyti prieš faktą, kad šiuos ar kitus objektus būtina išsaugoti. Todėl bandome prognozuoti vertinimo tarybos sprendimus ir numatyti, ką galime sau leisti, o ko ne, dėl pernelyg didelių lėšų. Gal paaiškėtų, kad kažkurios projekto dalies neverta įgyvendinti. Gruodžio mėnesį planuojama dar viena vieša diskusija dėl šių dabar rengiamų galimų sprendimo variantų. Panašią diskusiją piliavietėje jau turėjome. Tikimės, kad diskutuos žmonės, kurie domisi aikštės perspektyva ir šį reikalą išmano“, – paaiškino miesto vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Pasak jo, svarbu, kad ateities klaipėdiečiai matytų bent kokį pėdsaką to, ką dabar galima pamatyti buvusios aikštės vietoje.

Kol kas nežinia, ar tai būtų apžvalgai paliktos gatvių ir pastatų liekanos, ar meninis kūrinys, kuriame būtų aiškiau parodytos Didžiosios ir Mažosios Biržos, Palangos gatvės.

„Tikrai nėra tylu, kalbant apie Atgimimo aikštę. Dabartinė situacija mūsų visiškai netenkina. Tikiuosi, tarybos nariai išgirs, kokios mintys bus išsakytos diskusijos metu, ir į jas atsižvelgs. Mums taip pat įdomi nuomonė specialistų, dirbančių su paveldu, archeologų. Visuomenės balsas visiems svarbus“, – patikino A. Kamarauskas.