"Pajūrio teritorija yra jautri ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Nereikėtų skubėti jos atiduoti užstatymui", – paaiškino Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities valdybos pirmininkė Gerda Antanaitytė.

"Matėme, kaip specializuotos paskirties kompleksai Žilvičio stovykla, Skautų gatvėje buvę vaikų namai tapo gyvenamaisiais kvartalais", – jai antrino valdybos narys Mantas Daukšys.

Pajūrio teritorija yra jautri ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Nereikėtų skubėti jos atiduoti užstatymui.

Labiausiai dėl tokių statybų esą kenčia daugiabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai.

"Jei pajūrį atiduodame privatiems sklypams, tam nabagui iš daugiabučio atimame galimybę išeiti į gamtą", – aiškino M.Daukšys.

M.Daukšys siūlo, užuot plėtus miestą į pajūrį, išnaudoti kitas vietas.

"Tarp Tauralaukio ir Liepų gatvės, link magistralinio kelio A13, miestas natūraliai plečiasi", – tikino M.Daukšys.

Jis aiškino, kad kuriant naujus rajonus savivaldybei tenka statyti mokyklas, darželius, užtikrinti kitas paslaugas.

"Pritiesime gatvių, o paskui reikės jas prižiūrėti", – piktinosi architektas.

Anot M.Daukšio, pajūrį dar prieš dešimtmetį buvo žadama palikti žalią – buvo kuriami net specialūs parkų planai. Todėl dabar keičiamas planas jį supykdė.

"Urbanizuotą pajūrį mes jau turime Palangoje, Šventojoje. Kam kartotis? Išlaikykime tą siaurą ruožą Klaipėdoje bėgiojantiems ir medituojantiems", – ragino M.Daukšys.

Jis sako, kad, pradėjus statybas pajūrio teritorijose, architektai priversti dirbti neskaidriai ir rizikuoti savo karjera.

"Po to mus skalpuoja, kad paišome viešbučius, panašius į gyvenamuosius namus. Ar mūsų problema, kad bendrieji planai tai leidžia? Architektas – toks pat verslininkas kaip ir kvartalo vystytojas", – atviravo M.Daukšys.