Ar valstybė finansiškai prisidės prie Šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo?

„Bažnyčią girdime, tikrai labai svarbu. Ir planuojant biudžetą, jeigu tik matysime, kad yra tam tikras lėšų poreikis, kurį galime skirti tam tikriems infrastruktūriniams objektams, tai bus mūsų mintyse kaip prioritetas“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Klaipėdoje sakė Vyriausybės vadovė.

BNS rašė, kad Klaipėda iki 2029 metų tikisi atstatyti po Antrojo pasaulinio karo nugriautos Klaipėdos liuteronų Šv. Jono bažnyčios bokštą.

Pirminiais skaičiavimais, projektas kainuos apie 6–7 mln. eurų, o dalį lėšų savivaldybė planuoja gauti iš Vyriausybės bei mecenatų.

Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus vylėsi, kad statybos leidimas bus gautas šių metų pavasarį, o rangos darbai prasidės metų viduryje.

Projektavimo bendrovė „Senamiesčio projektai“ pernai gruodį Klaipėdos bendruomenei pristatė bokšto atstatymo projektą.

Architektai teigia, kad 78 metrų aukščio bokšto atstatymas keistų miesto panoramą ir prisidėtų prie senamiesčio atkūrimo.

Bokšte numatyta įrengti muziejinę erdvę ir kelių lygių apžvalgos aikštelę. Jis bus statomas išsaugant senuosius pamatus.

Dvidešimtoji Vyriausybė savo programos nuostatų įgyvendinimo plane yra numačiusi 2028 metų trečiame ketvirtyje pradėti įgyvendinti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo projektą Klaipėdoje.

Liuteronų bendruomenė norėtų atstatyti ir visą Šv. Jono bažnyčią. Skaičiuojama, kad toks projektas galėtų kainuoti iki 30 mln. eurų, tačiau prie jo nei savivaldybė, nei valstybė negalėtų prisidėti.

Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje minima nuo 1258 metų. Ji buvo Vakarų krikščioniškos tradicijos ašimi regione iki pat 1945 metų. Istorikų vertinimu, tai seniausias Vakarų krikščionybės ir Vakarų Europos kultūrinę tradiciją reprezentuojantis objektas dabartinės Lietuvos teritorijoje.

Nors per amžius kito bažnyčios išvaizda, būklė ir vieta, tačiau bažnyčia buvo nuolat atstatoma miestiečių ir savivaldos rūpesčiu. Bažnyčios bokštas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo aukščiausias Klaipėdoje.

Bažnyčia smarkiai sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą, o 1946–1947 metais visiškai nugriauta.