W. A. Mozarto muzika ir jos įkvėpti žaidimai

Jaunosios kartos dirigentas

Lietuvos kameriniam orkestrui diriguos vienas ryškiausių jaunosios kartos dirigentų A. Morkūnas-Budrys.

Šveicarijoje ir Norvegijoje studijavęs, Helsinkyje meistrystę toliau tobulinantis muzikas savo veikla stengiasi keisti orkestro įvaizdį, praplėsti jo suvokimo ribas.

Taip dirigentui kilo idėja rengti Tarptautinį kompozicijų simfoniniam orkestrui konkursą „Future Symphony“.

Atlikėjas džiaugiasi jaunų, talentingų ir entuziastingų dirigentų gausa pasaulyje.

Nekyla abejonių, kad apie jį Lietuvos muzikų bendruomenė su laiku kalbės vis daugiau.

Šalia jauno ir perspektyvaus dirigento – septintą dešimtmetį skaičiuojantis Lietuvos kamerinis orkestras.

Jis įkurtas profesoriaus Sauliaus Sondeckio, o 2008 m. meno vadovu ir dirigentu tapo žymus smuikininkas virtuozas Sergejus Krylovas.

Šiandien orkestro gastrolių maršrutuose užfiksuotos beveik visos Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerika, Pietų Afrikos Respublika, Japonija, Kinija, Australija.

Orkestro koncertų programose, šalia baroko ir klasicizmo šedevrų, svarbią vietą užima šiuolaikinės muzikos interpretacijos, kolektyvas dėmesingas ir lietuvių kompozitorių kūrybai.

Pasaulyje žinomas kūrėjas

Pirmoji koncerto dalis skirta lietuvių kompozitoriaus ir violončelininko Arvydo Malcio kūrybai.

Ji skamba prestižinėse pasaulio koncertų salėse: Niujorko „Carnegie Hall“, Paryžiaus „Théâtre des Champs Élysées“, Šanchajaus „Symphony Hall“ ir daugelyje kitų.

Kiekvienas kompozitorius yra veikiamas praeities autorių kūrybos ir su ja turi unikalų santykį.

A. Malcys teigė, kad prisimindamas W. A. Mozartą kas kartą sugrįžta į jaunystę ir tuo metu jo aplinkoje skambėjusią muziką.

Nuo klasicizmo praėjo šimtai metų, neturime galimybės patys patirti, ką reiškia kurti klasicistinę muziką to meto pasaulyje. Tačiau A. Malcys pasiryžo šiam neįprastam iššūkiui: „Norėjau parašyti taip lengvai ir bravūriškai, kaip tai darydavo Mozartas. Tai grįžimas į tonalią muziką su daugybe moduliacijų ir sekvencijų.“

Pats kompozitorius savo kūrinį kameriniam orkestrui „Žaidimai pagal MozARTą“ pristato taip: „Tai muzikinis nuotykis, muzikinė pramoga. Šiame kūrinyje atskaitos tašku pasirinkau klausytojo atmintį. Šiandien pasaulis vos įžiūrimas pro fizikines, dvasines ir fizines formas, sintetines vertybes ir daugybę klasterių, mikserių, formulių, erdvės užterštumo ir iš to kylančio chaoso.“

Apie viltis, svajones ir klystkelius

Koncertas smuikui ir styginių orkestrui – 2019 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos užsakymu sukurtas A. Malcio kūrinys.

Anot kompozitoriaus, šiandien įvairiausia muzika gali susilieti, ateiti iš įvairių epochų.

Modernizmui tarsi išsisėmus, laiko ribos nebėra svarbios. Visais laikais formos ir mados keičiasi, o aistros, išgyvenimai ir žmogiškasis turinys išlieka tokie patys.

Tradiciniam koncerto žanrui atstovaujantis kūrinys grindžiamas solisto ir orkestro priešprieša, kuri plėtojama akustiškai, faktūriškai ir emociškai.

Muzikinė solisto charakteristika daugiabriaunė ir daugiaplanė. Tai viso kūrinio ašis, suteikianti muzikinių ir emocinių impulsų.

Pagrindinis emocinis krūvis tenka ritmui, štrichams, dinamikos kontrastams. Pavasarį parskrendantys paukščiai „pažadino“ kompozitorių ir įdavė kūrinio formą bei tėkmę.

Ši partitūra pasižymi savotišku siužetu su monologais, dialogais, alegorijomis, kulminacijomis, dramatizmu ir lyrizmu.

„Bandžiau sukomponuoti koncertą iš daugybės fragmentų, kurie atspindėtų ir smuiko galimybes, ir nūdienos kultūrinį sluoksnį, šiandienos pulsą, žmonių viltis, svajones ir klystkelius“, – kalbėjo A. Malcys.

R. Lipinaitytės solo partija

Solo partiją A. Malcio kūrinyje atliks smuikininkė Rūta Lipinaitytė.

Mokslus Lietuvoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Estijoje baigusi atlikėja yra tarptautinių konkursų laureatė.

Kaip solistė ji yra muzikavusi su Lietuvos nacionaliniu, Dresdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo ir televizijos simfoniniais orkestrais, „Kremerata Baltica“, visais pagrindiniais Lietuvos kameriniais orkestrais ir kitais kolektyvais.

R. Lipinaitytės repertuaras platus ir įvairiapusis, tačiau dažniausiai ji griežia Lietuvos kompozitorių muziką.

Koncerte išgirsime ir tikrąjį W. A. Mozartą. Skambės viena žymiausių šio kompozitoriaus simfonijų, paskutinė jo kataloge.

Ji nuotaikinga ir energinga, išsiskiria tam laikmečiui neįprasta didesne apimtimi.

Tikriausiai dėl šių priežasčių kūrinys buvo pramintas „Jupiterio simfonija“ (pagal senovės romėnų vyriausią dievą Jupiterį). Kompozitorius Robertas Schumanas ją vadino nepriekaištingu kūriniu.

Klaipėdiečiai kviečiami paklausyti mocartiškai žaismingos Lietuvos kamerinio orkestro programos.