Visame pasaulyje garsios Lietuvos pelkės – vienoje parodoje

Pasaulyje Aukštumalą plačiai išgarsino vokiečių botanikas C. A. Weberis, 1902 m. Berlyne publikavęs pirmąjį mokslinį veikalą, skirtą detaliems pelkių tyrimams. Taigi Aukštumalos pelkė – visuotinai pripažintas pelkėtyros mokslo lopšys.

„C. A. Weberis išleido monografiją vokiečių kalba, kadangi tuo metu šis kraštas, kuriame yra Aukštumalos pelkė, priklausė Prūsijai. Tai yra pirmoji pasaulyje monografija apie pelkę, ji laikoma pelkėtyros mokslo pradžia. Pasaulyje iki tol niekas nebuvo aprašęs jokios pelkės taip išsamiai. Čia aprašyta viskas apie pelkės formavimąsi, sluoksnius, fauną, augmeniją. Analizė padaryta įvairiais pjūviais“, – pasakoja Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas.

Jo kolega Leonas Jarašius tikina, kad priežastis, dėl ko pasirinkta aprašyti būtent šią pelkę, buvo paprasta: „Tuometiniame Prūsijos krašte šią pelkę buvo ketinama įsisavinti, visą nusausinti. Ir C. A. Weberis iki to laiko norėjo ją moksliškai ištirti.“

Lietuvos gamtos fondo atstovų teigimu, ši monografija lietuvių kalba pirmą kartą išleista tik 2015-aisiais. Iki tol ši knyga buvo išversta tik į anglų kalbą.

„C. A. Weberio monografiją išsiversti į lietuvių kalbą mums buvo garbės reikalas, nes aprašoma mūsų pelkė, kuri priklauso dabartinei Lietuvos teritorijai“, – pabrėžia E. Greimas ir L. Jarašius. Anot specialistų, pelkė yra ypatinga biologinės įvairovės atžvilgiu – yra tokių augalų, kurie auga tik Aukštumaloje. Be to, ši pelkė turi daugiausiai antrinės kilmės pelkinių ežerokšnių Lietuvoje.

„Įdomu ir tai, kad kai kuriose vietose durpių sluoksnio storis siekia 9 m ir, kadangi durpės vidutiniškai užauga tik po vieną milimetrą per metus, vadinasi, ši pelkė formuojasi mažiausiai 9 tūkst. metų“, – pažymi L. Jarašius.

Jo teigimu, pelkė yra stipriai paveikta žmogaus veiklos – du trečdaliai pelkės iki šiol melioruojami, ten kasama durpė. Likusi dalis paskelbta telmologiniu draustiniu.

LRT galerijoje eksponuojamoje parodoje – 25 nuotraukos, kurias 2013–2016 m. darė Lietuvos gamtos fondo darbuotojai ir profesionalūs fotografai. Lietuvos gamtos fondo projektų vadovo Nerijaus Zableckio teigimu, nuotraukos darytos visais metų laikais, pristato visą pelkę nuo augalų iki paukščių, taip pat ir gamtines buveines.