Virsmas iš žmogaus į žvėrį – skausmingas

Turime kuo didžiuotis

Ši opera buvo sukurta ir pastatyta 2000-aisiais ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje rodyta iki 2007-ųjų.

Kai buvo planuojamas operos pastatymas Klaipėdoje, buvo tikimasi, kad šiame procese dalyvaus ir pats B.Kutavičius, bet 2021-ųjų rugsėjo 29 d. kompozitorius iškeliavo į amžinybę.

Jis paliko nemažai kūrinių, kuriais ir šiandien galime didžiuotis. "Lokys" yra trečioji jo opera, bet pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai.

"Galime didžiuotis, kad turime tokio masto, talentingumo, genialumo kompozitoriaus paveldą, kurį privalome puoselėti, skleisti, rodyti scenoje. Tai – didžiulis malonumas ir didžiulė garbė", – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Tai – didžiulis malonumas ir didžiulė garbė.

Nukels į Žemaitijos glūdumą

Libretą sukūrė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė. Jame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje "Lokis" (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytojus į Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą.

Kadangi uostamiestyje vyks antrasis šios operos pristatymas, kūrėjai prisipažįsta, kad nelyginti su pirmuoju – sunku. Tą neišvengiamai veikiausiai darys ir teatro kritikai.

"Muzika nepasikeitė, partitūra išliko ta pati. Man asmeniškai sunku užmiršti pirmąjį pastatymą, jo skambesį. Nekėliau sau tikslų atkartoti tuos skambesius, interpretaciją, kuri kilo premjeroje. Pagrindinė užduotis būtų atskleisti partitūrą naujomis spalvomis", – pažymėjo muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirbęs ir pirmąkart statant šią operą.

Antrajame pastatyme dainuos keli solistai, vaidinę pirmajame – Vladimiras Prudnikovas ir Audrius Rubežius. Visi kiti solistai nauji.

Laima Vilimienė. "Prokadras.lt" nuotr.

Lokiai niekur nedingo

Pasak operos režisieriaus Gintaro Varno, "Lokys" žiūrovus gali nukelti ne tik į tai, kas vyko XIX a., bet ir į šiuo metu vykstantį karą kaimyninėje Ukrainoje.

"Žvėriškumai dabar vyksta fronte", – priminė režisierius.

Operos siužetas artimas XX a. pradžios nebyliajame kine madingai vampyrų, siaubo filmų personažų temai. Tai bus tarsi siaubo pasaka, siūlanti atsigręžti į giliai viduje glūdinčias baimes.

"Lietuviškos pasakos, jeigu žiūrėtume į tas tikrąsias pasakas, o ne adaptuotas vaikiškai auditorijai, yra baisios ir žiaurios", – tikino G.Varnas.

Būtent pasakos, jo teigimu, atskleidžia vidinį konfliktą tarp žvėriškojo ir žmogiškojo prado, baimes, su kuriomis nepavyksta susidoroti.

Aliuzijų į karą Ukrainoje spektaklyje nėra, bet pastabūs žiūrovai gali rasti nemažai sąsajų.

"Tokių specialių nuorodų spektaklyje tikrai nėra, bet kraujasiurbystė ir lokizmas vyksta visiškai šalia, Ukrainoje. Čia lokiai prievartauja lietuvių grafienes, o ten tie patys lokiai prievartauja ukrainietes ir vaikus. Tas niekur nedingo ir net labai brutaliai matyti Ukrainoje", – pastebėjo G.Varnas.

Operos premjera – spalio 7 d., taip pat bus rodoma spalio 8 ir 22 d.