- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
-
Paveldo šviesuliai sušildė Klaipėdą
Karštą, tragiškų įvykių pajūryje ir toliau nuo Lietuvos kupiną savaitgalį uostamiesčio Danės skveras tapo tikru taikos ir ramybės uostu. Čia visą savaitgalį nuo ryto iki vėlyvo vakaro vyko tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“.
Mugė – ne tik pirkti
Tai buvo trečiasis Klaipėdos etnokultūros centro surengtas festivalis. Jis vyksta kas antrus metus. Išsiugdęs savo tradicijas jis jau turi gausų gerbėjų būrį, žinantį, ko galima tikėtis šioje renginių gausioje šventėje.
Lankytojus traukė „Lauksnų“ prekyvietė, labiau skirta parodyti tradicinius lietuviškus amatus, pakviesti žiūrovus ir meistrus pabendrauti, sugundyti patiems išbandyti rankų miklumą.
Kiekvienas meistras ir jo darbai buvo plačiai pristatytas festivalio „Facebook“ paskyroje. Taip jie tapo prieinami ne tik į skverą atėjusiems žmonėms, bet ir interneto vartotojams visame pasaulyje.
Lydėjo karo tema
Šių metų „Lauksnose“ buvo galima susipažinti ne tik su lietuviškuoju paveldu, bet ir Čekijos, Sakartvelo, Ukrainos, Graikijos ir Mozambiko tam tikrų regionų ir muzikavimo būdų tradicijomis. Nors oficialiai buvo skelbtas ir akcentuotas polifoninis svečių dainavimas, mūsų minčių ir jausmų neapleidžianti karo tema šiemet buvo itin ryški daugelyje festivalio renginių.
Ne kartą žiūrovams pasirodžiusios folkloro ansamblio iš Kijevo „Volodar“ moterys kaskart turėjo paaiškinti, kad į Klaipėdą atvyko be vyrų, kurie Ukrainoje liko dėl karo. Atlikdamos Dnipro kazokų dainas jos ne tik pasakojo apie šimtametę savo tautos istoriją, bet kartu apraudojo žuvusiuosius šiomis dienomis, gailėjo našlaičių, liejo sielvartą dėl sunaikintų namų.
Linksmieji čekai pristatę festivalio žiūrovams Pietų Moravijos ir Zlino rajonuose gimusius rekrūtų šokius atspindėjo karių verbavimą į kariuomenę XVIII amžiuje. Tais laikais išlydimi į ilgą karinę tarnybą vaikinai norėjo ne tik atsisveikinti su artimaisiais, bet ir palikti jų atmintyje ryškų prisiminimą. Todėl kiekvienas sukurdavo savo šokį, pradžioje lėtą, o pabaigoje greitą ir net primenantį varžytuves, kuris šokėjas aukščiau iššoks.
Dainuoja visa šeima
Nė vienas žiūrovas neliko abejingas pamatęs scenoje Meladze šeimą iš Sakartvelo. Scenoje pasirodydavo devynių asmenų šeima: tėvai ir septyni jų vaikai. Meladzių vaikai užaugo aplinkoje, kurioje tradicinis dainavimas yra kasdienybė.
Daugiabalsis dainavimas kartvelų tautoje susiformavo dar prieš priimant krikščionybę (IV-ojo mūsų eros amžiaus pradžioje). Kartvelai klaipėdiečiams parodė ir į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktą kautynių būdą – imtynes čidaoba. Tai yra ypatingas būdas kautis imantis tik stovint, kai leidžiama atakuoti ir kojomis – pakišti koją ar mesti per koją. Visa tai žiūrovai matė ne tik filmuose, bet ir gyvai. Berniukai imdavo mokytis šių imtynių nuo ankstyvos vaikystės.
Egzotika – melodijų pynė
Tikra egzotika tapo graikų iš Epyro regiono pasirodymai. Iš Pogoni miesto atvykę daugiabalsio dainavimo puoselėtojai stengiasi gaivinti daugiabalses dainas, kai nuo keturių iki 12 dainininkų vienu metu traukia keturias ar net penkias melodijas. Bene mažiausiai karingumo turėjo iš Švedijos, kur dabar gyvena, atvykęs muzikos atlikėjas Cris Gera. Jis pristatė unikalią Zimbabvėje gyvuojančią tradiciją groti instrumentu mbira arba sansi. Instrumentą sudaro medinė lenta su viršuje įtvirtintais metaliniais klavišais, kartais ji sumontuota iš moliūgo išskobtame korpuse.
Mbira muzika buvo žinoma jau prieš tūkstantį metų Zimbabvės Šona genties tradicijose. Ji skambėjo visose žmonėms svarbiose gyvenimo veiklose: vestuvėse, laidotuvėse, dvasių iššaukimo apeigose, prišaukiant lietų, palaikant ryšį su protėvių ir mirusių genties vadų dvasiomis. Festivalis neprailgo nei žiūrovams, nei dalyviams. Stebinanti kaskart pristatoma tautų kultūros įvairovė verčia laukti kitų „Lauksnų“ tikintis, kad neišvykstant iš Klaipėdos bus galima pažinti dar daugiau įdomių papročių, muzikavimo tradicijų bei amatų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje prasideda jaunimo savaitės renginiai
Palangoje penktą vasarą vyks jaunimo savaitės renginiai, pirmieji prasideda sekmadienį. ...
-
Šeši išskirtiniai senosios muzikos koncertai – jau šį rugpjūtį Kretingos pranciškonų bažnyčioje
Kaip ir kasmet, rugpjūčio antroje pusėje į Kretingą sugrįžta jau tradiciniu tapęs, šiemet jau šeštasis Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis. Jo meno vadovas Rodrigo Calveyra sako, kad šio festivalio pagrindin...
-
Bibliotekos renginių ciklas ves I. Kanto pažinimo keliu2
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, įgyvendindama Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuojamą projektą „Imanuelio Kanto pažinimo keliu: nuo Klaipėdos iki Šereitlaukio“, su partneri...
-
Italų ir lietuvių šokio spektaklis jungs šokį ir kovos menus
„Mikado“ – išskirtinis projektas Lietuvos šokio lauke, kai bendro spektaklio kūrimui pajėgas sujungė du teatrai iš Kauno ir Klaipėdos, užsienio kūrybinė grupė bei Kauno miesto ir rajono bendruomenė – daugia...
-
A. Aleksandravičiaus parodos Klaipėdoje fotografijose – žmonės, kuriantys Lietuvą3
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Baltojoje galerijoje šį penktadienį lankytojams duris atvers vieno garsiausių portretinio žanro kūrėjų – fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus paroda „Žmon...
-
P. Domšaičio galerija lankytojams atvėrė „Miesto sodą“
Praėjusį ketvirtadienį LNDM Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje savo kiemelyje lankytojams atvėrė lauko ekspoziciją „Miesto sodas“ ir intriguoja specialiai šeimoms sukurta edukacine programa, kviečiančia pasivaikščio...
-
„Skrajojantis olandas“ į Klaipėdos senąjį elingą atplauks paskutinį kartą
Klaipėdos festivalio publika šį penktadienį ir šeštadienį kviečiama atsisveikinti su išskirtiniu Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymu senajame Klaipėdos elinge ir kartu su iš tolimų &sc...
-
Klaipėdos gimtadieniui – haiku puokštė
Uostamiesčiui švenčiant 770-ąjį gimtadienį, vakar ant miesto simbolio – "Meridiano" denio buvo pagerbti geriausių haiku Klaipėdai kūrėjai. Vos per mėnesį buvo sukurta apie 160 japoniškų trieilių, dedikuotų šia...
-
Klaipėdos miesto gimtadienį muziejus kviečia švęsti kartu
Rugpjūčio 1-ąją Klaipėda švęs jubiliejinį gimtadienį. Šis miestas išties turi ką švęsti ir kuo didžiuotis: klaipėdiečiai gyvena seniausiame Lietuvos mieste, kuris šiemet skaičiuoja jau 770-uosius gyvavimo metus....
-
Baroti galerija pristatys dailininkų ištapytus bangolaužius ir grafikos parodą
Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos piliavietės teritorijoje (Priešpilio g. 2) vyks meno projekto „Bangolaužis“, skirto Klaipėdos miesto 770-ajam gimtadieniui, atidarymo šventė, kurios metu bus atidengti dailininkų Audriau...