Primena Seimo ištakas

Moderniai Lietuvos valstybei pradžią davusi 1918 m. Vasario 16-oji paliko gilų įspaudą ne tik mūsų tautos savimonėje, bet ir to meto architektūriniame kontekste. Kita vertus, paradoksalu, jog nemažai iki šių dienų išlikusių ikoniškų XX a. pradžios pastatų siekia carinės priespaudos laikotarpį, Lietuvai vaduojantis iš Rusijos imperijos gniaužtų.

„Kuomet kūrėsi valstybė, mes dar neturėjome naujo architektūrinio sluoksnio, tad visos įstaigos, institucijos, įvykiai ir susirinkimai įvyko būtent carinės Rusijos laikais arba dar anksčiau statytose patalpose, – pasakojo architektūros istorikas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis. – Pavyzdžiui, net ir vėliau statyti pastatai, tokie kaip Vilniaus sporto rūmai, mums siejasi su Sąjūdžiu, kuris byloja apie naują, jau nepriklausomą Lietuvą, bet pats pastatas iškilęs sovietmečiu.

Reikia pripažinti, kad pastatai dažnai gyvena ilgiau negu politinės sistemos.“

Pašnekovas vardija XIX a. pabaigoje statytą dabartinį Kauno valstybinį muzikinį teatrą. 1920 metų gegužę, Kaunui tapus laikinąja sostine, čia pradėjo dirbti demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas – oficialiai paskelbta Lietuvos Respublika.

Turto banko nuotr.

Ne mažiau reikšmingas dar 1843 m. iškilęs Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastatas, kuriame 1920–1927 m. toliau posėdžiavo Steigiamasis Seimas, veiklą tęsė I–III kadencijų-Seimai.

Pasak pašnekovo, architektūra yra tik savotiška scenografija, erdvė, kur anuomet klostėsi politiniai įvykiai, tačiau bandyti ieškoti tiesioginių sąsajų tarp šių istorijos momentų ir architektūrinių objektų, anot jo, nevertėtų.

Pirmas Vilniaus „dangoraižis“

„Svarbiausias dalykas kalbant apie paveldą ir apie miestą yra sluoksniškumo principas. Europos ir Lietuvos miestai turi gilią istoriją. Paveldo tikslas – išsaugoti tuos sluoksnius, kurie atspindi miesto charakterį, unikalumą, visą raidą – tai yra identiteto dalis. Kiekvienas istorinis laikotarpis turi savo specifinę architektūrinę kalbą“, – pasakojo architektūrologas V. Petrulis.

Turto banko nuotr.

Simboliška, kad būtent 1918-uosius ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo išvakares mena vienas ryškesnių praėjusio šimtmečio architektūros objektų Vilniuje – kultūros paveldo vertybėms priskiriamas buvęs LTG biuras.

XX a. pradžioje jį suprojektavo Lenkijoje gimęs ir Vilniuje gyvenęs architektas Tadeušas Rostvorovskis. Anuomet šis Mindaugo g. 12 adresu paženklintas puošnus pastatas vadintas netgi pirmuoju Vilniaus „dangoraižiu“, nes buvo iš tolo matomas įvairiose miesto panoramose.

Beveik 12 tūkst. kv. metrų bendro ploto erdvėse įsikūrė geležinkelio direkcija, atsakinga už kelius į užsienį. Geležinkelio ruožas iš Lietuvos siekė Ukrainos teritoriją. Dabar tai tarsi savotiškas šių nepriklausomų valstybių jungties simbolis.

Turto banko nuotr.

Išsaugoti paveldo elementai

Daugiau kaip šimtmetį Lietuvos geležinkelių industrijai pasitarnavęs ir svarbią funkciją jos raidoje atlikęs pastatas 2021 m. perleistas Turto bankui.

Pernai jame startavo kapitalinis vidaus remontas. Struktūriniai ir inžineriniai darbai atliekami išsaugant bei toliau eksponuojant autentiškus paveldinius elementus – lubų dekorą, karnizus su lipdiniais, medines duris su viršulangiais, metalinius turėklus ir kitas detales. Ištaigingas fasadas išlaikys ligšiolinę, jau antrą šimtmetį skaičiuojančią bei praeivių žvilgsnius prikaustančią išvaizdą.

Istorija alsuojantį pastatą valdančio Turto banko valdybos pirmininkas Laimonas Belickas pažymi, kad planuojant atnaujinimo darbus garbingą amžių skaičiuojančiuose pastatuose konsultuojamasi su kultūros paveldo specialistais.

Turto banko nuotr.

„Drąsiai priimame iššūkį surasti geriausią balansą tarp šiuolaikiškumo ir istorinio palikimo. Kiekvienas pastatas yra unikalus, turi savo istoriją ir mes prisidedame prie tos istorijos tęstinumo. Šis pastatas – puikus to įrodymas. Pastato lubos papuoštos vaizdingais ornamentais, kai kuriose patalpose yra išlikęs autentiškas grindinys. Prisiliesti prie XIX–XX amžių sandūros interjero puošmenų yra jaudinantis momentas, o dar maloniau – jas prikelti naujam gyvenimui ir tinkamai įprasminti“, – sakė L. Belickas.

Tai ne pirmas Turto banko objektas, kuriame atnaujinant darbo erdves integruoti kultūros paveldo elementai. L. Belickas primena, kad Muitinės departamento pastate sostinėje, A. Jakšto g., taipogi buvo skirtas dėmesys istoriniams pastato elementams.

Turto banko nuotr.

„Pastatai turi ne tik finansinę, bet ir potyrio vertę. Į statinius žvelgiame ne tik kaip į konstruktyvą, bet ir savotišką traukos centrą, kuris puošia miesto panoramą ir teikia jaukumą darbuotojams ir lankytojams. Turime sukaupę patirties ir žinome, kaip svarbu išlaikyti pastatų identitetą“, – dalijosi L. Belickas.

Turto banko nuotr.

Viename puošniausių Turto banko objektų darbus planuojama užbaigti 2025 metų IV ketvirtį. Pastate bus įrengta 700 modernių darbo vietų, kuriose įsikurs darbuotojai iš 8 valstybės įstaigų.