- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Palanga maždaug 1930 m. Vaizdas iš lėktuvo.
-
Bertingų šeimos vaistinė Palangoje su trimis iškabomis – latvių, rusų ir vokiečių kalbomis. Maždaug 1910–1915 m.
-
Brolių Motelio ir Geršono Kanų gintaro dirbtuvė Palangoje, turėjusi 10–20 darbininkų. 1930–1936 m. Fotografavo Ignas Stropus.
-
Šiaulių saldainių fabriko „Birutė“, akcinių bendrovių „Maistas“ ir „Pieno centras“ parduotuvės Palangos J.Basanavičiaus gatvėje. Atvirukas, maždaug 1927–1932 m.
-
Palangos turgus. Atvirukas, maždaug 1923–1930 m.
Jono Šliūpo muziejuje Palangoje (Vytauto g. 23 A) iki gruodžio 12-osios galima apžiūrėti parodą „Palanga mūsų“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių ir kitų šalies paveldo saugyklų.
Apie įvykius prieš 100 metų
„Parodoje kviečiame pažvelgti ne tik į fasadinę Palangos pusę: ne tik į anuomet dar negausių poilsiautojų traukos vietas, šventes, pajūrio pliažus, bet ir į kiemus, turgų, vaistinę, gintaro dirbtuves, kylantį Šventosios žvejybos uostą, aplinkinius kaimus“, – intrigavo istorikė Vilma Bukaitė, parengusi parodą „Palanga mūsų“.
Paroda „Palanga mūsų“ pasakoja apie įvykius, nutikusius prieš šimtmetį – kai Palangos kraštas tapo Lietuvos dalimi.
„1921 m. pavasario dienomis spauda skubėjo džiaugtis iškilminga Lietuvos pareigūnų sutiktuvių švente „MŪSŲ Palangoje“. Vis dėlto prireikė laiko, kad Pirmojo pasaulinio karo sukrėtimų ir vėlesnės nežinios nualintas kraštas taptų traukos vieta, o vietiniai gyventojai prisitaikytų prie įvykusių pokyčių“, – pasakojo istorikė.
Atostogų romanas mezgėsi lėtai
Palanga – buvęs piečiausias Latvijos pajūrio miestelis – bėgant laikui tapo Lietuvos vasaros sostine. Tiesa, anot parodos kuratorės, šis atostogų romanas tarp poilsiautojų ir miesto mezgėsi lėtai: tik ketvirtajame dešimtmetyje kurortas pradėjo sulaukti didesnių srautų atvykstančiųjų ir sparčiai augti bei modernėti.
Iki tol kraštas keitėsi pamažu: Palangoje pasikeitė iškabos, išvyko nepritapę senbuviai, buvo suremontuotos prieš karą apardytos vilos, iškilo Šventosios uostas, pradėtos grįsti ir apšviestos gatvės, atsigavo ankstesnieji ir kūrėsi nauji verslai, vėl pravėrė duris valgyklos ir kavinės.
Būtent šis pokyčių kaleidoskopas ir pristatomas parodoje „Palanga mūsų“.
Intriguoja krašto vaizdų dėlionė
Retos nuotraukos, palangiškių pasakojimai, įdomūs dokumentai supažindina su Palangos krašto lietuviais, latviais, žydais, lenkais, prieš 100 metų pradėjusiais naują gyvenimą Lietuvoje.
Parodos lankytojai sužino, kaip po 1921 m. iš naujo formavosi demokratiškas, kuklus, bet brangokas kurortas, kodėl 1923 m. Palangoje atsirado Simpsono gatvė, kokie unikalūs verslai klestėjo pirmajame Lietuvos pajūrio ruože, kaip prieš 100 metų mokinių ekskursijos pasiekdavo pajūrį ir ar tikrai Palanga – tik „mūsų“... Apžiūrėję parodą žmonės gali sudėlioti Palangos krašto vaizdų dėlionę.
Dauguma parodos eksponatų – iš turtingų Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių, tačiau nemažai jų pasiūlė ir kitos Lietuvos paveldo saugyklos.
Kultūros paveldo saugykla
Lietuvos nacionalinis muziejus – vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 m.
Dabar muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija 11 padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose, vienas iš jų – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus.
Nacionalinis muziejus yra didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje prasidės Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus“
Palangoje edukacijomis vaikams antradienį prasidės tradicinė Jurginių šventė „Jurgi, paimk raktus“, pagrindiniai festivalio renginiai numatyti savaitgalį. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros1
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai
Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. ...
-
„Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei3
Šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant Dmitry Krymov spektakliui „Fragmentas“, aštuntąjį kartą vyko tradicija tapusi „Mūzos“ apdovanojimo įteikimo ceremonija. Apdovanojimą &scaro...
-
Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje
Klaipėdai šiemet minint Švyturių metus, uostamiestyje šiandien vyksta įvairūs renginiai. Vienas jų – ekskursija po Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves, kuriose jau dešimtys klaipėdiečių turėjo galimybę susi...
-
Kare – laikantis Dievo įsakymo?
Bėgant tretiems karo Ukrainoje metams, Lenkijos menininkai susivienijo ir sukūrė parodą „Penktasis Dievo įsakymas“. Joje dėmesys skiriamas ne tik karo žiaurumams išryškinti, bet ir priminti, ką reiškia Dekalogo įsakyma...
-
Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe
Viena populiariausių šių dienų tradicinės lietuviškos pop muzikos grupių „Žemaitukai“ kviečia į savo geriausių ir naujausių dainų koncertą Klaipėdoje. ...
-
Sakurų parke – koncerto repeticija2
Antradienio vakarą daugybė klaipėdiečių skubėjo į Sakurų parką. Šioje erdvėje pirmą kartą nuo jos atvėrimo žmonėms suskambo giesmės – čia vyko Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncerto repeticija. ...