„Lietuvos įtraukimas į Europos kino kultūros lobių sąrašą yra svarbus ženklas, kad mūsų kinas yra matomas ir vertinamas, o jo istorija – neatsiejama Europos kino kultūros dalis“, – pranešime cituojamas Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.

BNS rašė, kad balandžio pradžioje Kuršių nerija buvo įtraukta į Europos kino akademijos Europos kino kultūros lobių sąrašą.

Kuršių nerijos vaizdai matomi Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos režisuotame filme „Jausmai“ (1968 m.), režisieriaus Algirdo Aramino juostoje „Maža išpažintis“, dviejuose Algimanto Puipos režisuotose filmuose: „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m.) bei „Elzė iš Gilijos“ (2000 m.), Andriaus Šiušos vaidybinėje juostoje „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m.), kt.

Anot pranešimo, šiandien Kuršių nerijos peizažai ir kultūrinis kontekstas dažniau pasitelkiami dokumentiniame kine – pavyzdžiui, tokiuose filmuose kaip Rugilės Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas“ (2018), Andriaus Lekavičiaus „Nupučiama siena“ (2018) ar Vytauto Puidoko „Pasienio paukščiai“ (2021) – taip išlaikant ryšį su vietos kino tradicija ir tęsiant jos istoriją naujo laikmečio kontekste.

Europos kino kultūros lobių sąrašas be Kuršių nerijos papildytas dar dešimčia Europos kinui svarbių vietų, esančių Bulgarijoje, Maltoje ir Slovėnijoje.

Šiuo metu sąrašą sudaro 60 Europos kino kultūrai reikšmę turinčių objektų. Tarp jų – Romos Trevi fontanas, švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano kūrybą įamžinantis muziejus, įsikūręs mažoje Baltijos jūros Faro saloje, bei Londono Noting Hilo knygynas, pasirodęs 1999 metų romantinėje komedijoje tuo pačiu pavadinimu.

Penktadienio vakarą Nidoje surengtoje ceremonijoje dalyvavo Europos kino akademijos generalinis direktorius Matthijsas Wouteras Knolas (Mateisas Vauteras Knolas) ir akademijos nariai Lietuvoje, kultūros viceministrė Edita Klaunauskaitė, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos atstovai ir kino bendruomenė.