- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penkioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta Daliai Kiseliūnaitei.
Kaip pranešė savivaldybė, premija mokslininkei skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, pamario etninės kultūros ir kalbos paveldo puoselėjimą.
Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti pateikė Nidos evangelikų liuteronų parapija. Šiai kandidatūrai vienbalsiai pritarė Neringos savivaldybės istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisija.
Anot Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, mokslininkės pasiekimai ypatingai reikšmingi Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui.
„Ši premija tarsi mūsų bendruomenės padėka už Neringai ir Kuršių nerijai svarbius darbus. Esame dėkingi gerbiamai profesorei už darbus tiriant, saugant ir visuomenei pristatant nykstančią kuršininkų kalbą, už rūpinimąsi Kuršių nerijos kultūriniu paveldu“, – sakė meras.
D. Kiseliūnaitė – tarptautiniu lygiu pripažinta baltistė, tirianti Mažosios Lietuvos etninę kultūrą ir kalbą: tarmes, tautosaką, senųjų raštų ir giesmių kalbą, vardyną.
Kaip skelbiama, ypač svarbūs jos nuopelnai tiriant Kuršių nerijos etninės kultūros ir kalbos raidą, ji yra nykstančios kuršininkų kalbos žinovė, daug metų nuosekliai dokumentuojanti šios kalbos faktus ir taip praturtinanti bendrus baltų kalbos tyrimus.
D. Kiseliūnaitė yra tarptautinio nykstančių kalbų fondo (Foundation for Endangered languages) narė, tarptautinėse konferencijose pristatanti kuršininkų kalbą daugelio šalių mokslo bendruomenei.
2016-aisiais jos vadovautas tarptautinė mokslininkų grupė suskaitmenino Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninės kultūros archyvą, kurio dėka tapo prieinamos gausios įvairių laikotarpių ir įvairiuose kraštuose išleistos publikacijos apie Kuršių nerijos kalbą, kultūrą, istoriją, be to, ten sukaupta itin vertingos archyvų medžiagos, filmų garso įrašų, rankraščių, nuotraukų, žemėlapių. Archyvu gali naudotis visi suinteresuoti asmenys.
Šio archyvo sudarymo metu gimė vis didesnio populiarumo sulaukiantis režisieriaus Arvydo Baryso dokumentinis filmas apie kuršininkų kalbą „Išbarstyti žodžiai“, kurio kūrime didelį vaidmenį atliko D. Kiseliūnaitė.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvių kalbos institutas išleido mokslininkės monografiją „Kuršių nerijos kuršininkų kalba. I dalis. Fonetika ir fonologija“, kurioje pateiktas pradinis Kuršių nerijos kuršininkų kalbos fonetinių ir fonologinių ypatybių tyrimas. Jis atliktas remiantis mokslininkės surinktais garso įrašais, kurių didžiąją dalį sudaro 1980-2014 metų išeivijoje surinkta medžiaga iš Kuršių nerijos gyventojų, kurių gimtoji kalba buvo kuršininkų – latvių kalbos geolektas.
Profesorė taip pat atliko didžiulį darbą parengdama ir išleisdama kompaktinę plokštelę „Giedok, tu mano siela“, kurioje pateiktas autentiškas (folklorinis) ir chorinis XVI-XX amžių lietuviškų protestantiškų giesmių paveldas kaip vientisas kultūrinis reiškinys.
Daugelį metų premijos laureatė vargonuoja Nidos evangelikų-liuteronų bažnyčioje liturginių apeigų metu, yra aktyvi neringiškių evangelikų-liuteronų bažnytinės bendruomenės narė.
Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, 1776 metų sausio 9 dieną gimęs Martynas Liudvikas Rėza laikomas vienu iškiliausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininku. Penkioliktosios jo vardo premijos, kurios dydis 3 tūkst. eurų, įteikimo iškilmės vyks sausio mėnesį, minint 247-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas muzikinis projektas „Dovanota“ pristato pirmąjį savo kūrinį „Viena daina“1
„Dovanota“ – naujas projektas, įkvėptas sintezatorių skambesių bei šokių muzikos ir disco energijos. Jį įkūrė du Lietuvos naktinio gyvenimo scenos entuziastai: Ramūnas Tamošauskas (UraganiuS) ir Žilvinas Juodis (DJ Bl...
-
Baleto „Legenda“ scenografė S. Šimkūnaitė: norėčiau, kad žiūrovas pajustų laiko tėkmę1
„Tai bus mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera teatre. Man tai be galo svarbus įvykis, kurio laukiu“, – sakė Antano Jasenkos baletui &bd...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...
-
Įsikūnijimas – tarsi į paveikslą
Kokie šamaniški dalykai vykdavo užkulisiuose, kiek žingsnių per repeticiją nueidavo aktoriai ir kaip vyko įsikūnijimas į Baroko amžiuje kūrusio dailininko paveikslus – apie tai ir kita buvo galima sužinoti Klaipėdos dramos teatro...
-
Klaipėdos pilies teatras kviečia į premjerą
Klaipėdos pilies teatras kviečia į pirmąją 39-ojo kūrybinės veiklos sezono premjerą – Keren Klimovsky komediją „Jūs užstojate man vandenyną“. ...
-
Klaipėdos kamerinis orkestras – nauja Italijos publikos žvaigždė
Italija – baroko gimtinė, tad nieko keisto, kad į šią šalį sugrįžta violončelininko Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, ne kartą muzikos gerbėjų įvardintas kaip baroko muzikos stiliaus geriausias atlik...
-
Jaunavedžiams skirta paroda Klaipėdoje: naujos idėjos, tendencijos ir vertingi patarimai
Lapkričio 10 dieną Klaipėdoje, restobare „Džonis ir citrinos“, įvyko pirmasis didelis informatyvus renginys, skirtas jaunavedžiams. Įvairūs vestuvių industrijos specialistai suteikė vertingų patarimų ir dalijosi šiuolaikinėmis t...
-
Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į premijos įteikimo iškilmes
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, džiaugdamasis Lietuvos kultūros ministerijos skirta Kultūros centrų premija už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą bei už etninės kultūros ir nematerialau...
-
Lapkritį Klaipėdos dramos teatre pirmieji naujų spektaklių žingsniai
Antroje 89-ojo sezono pusėje Klaipėdos dramos teatre vyks didelė premjera. Jau trečią kartą šiame teatre dirbsiantis žymus latvių režisierius Elmārs Seņkovs vasario 14 d. pristatys spektaklį pagal kultinio populiarumo Latvijoje sulaukus...
-
Baleto „Legenda“ kompozitorius A. Jasenka: simfoninis orkestras man – nuostabiausias instrumentas
„Šio baleto vizija – leisti žiūrovui būti savo fantazijoje skambant muzikai“, – pasakojo muziką Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) choreografo Gajaus Žmavco statomam baletui „Legenda“ paraš...