Klaipėdos muzikos pavasario didingas klasikos skambesys klausytojus pasieks internetu

  • Teksto dydis:

Festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ tęsia ilgametę tradiciją ir balandį jau 46-ąjį kartą sveikinsis su klasikinės muzikos gerbėjais. Tik šiemet jis bus kitoks – šeši nemokami koncertai klausytojus pasieks internetu, prisitaikant prie esamos situacijos.

Geriausia išeitis

Kol dėl pandemijos negalima rengti gyvos muzikos koncertų ir kviesti klaipėdiečių bei miesto svečių jų paklausyti Klaipėdos koncertų salėje (KKS), internetu transliuojamos programos sklinda po visą pasaulį, pasiekdamos dar platesnę melomanų auditoriją. Naudodamiesi moderniųjų technologijų galimybėmis, atlikėjai saugiai bendrauja su klausytojais nuotoliniu būdu. Tačiau ir patys kokybiškiausi vaizdo ir garso įrašai negali užfiksuoti jautriausių akimirkų, perteikti subtiliausių virpesių, kuriuos galima pajausti tik gyvai skambančios muzikos koncertuose. Visi suprantame, kad toks virtualus bendravimas yra sunkus išbandymas tiek menininkams, tiek melomanams, bet jis šiuo metu yra geriausia išeitis.

Šešios festivalio programos bus transliuojamos KKS „Facebook“ ir „YouTube“ platformose. Trys pirmieji koncertai, rengiami bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija (LNF), taip pat bus transliuojami jos skaitmeninėje salėje ir kitose internetinėse platformose.

Festivalio rengėjai tikisi, kad jo koncertai padės atkurti bendrystės per muziką jausmą ir sustiprins viltį neilgai trukus ją išgirsti gyvai.

Festivalis kvies patogiai įsitaisyti prie išmaniųjų ekranų ir pasimėgauti didingais klasikinės akademinės muzikos kūriniais, pažinti jų unikalumą ir transcendentalumą, pakylėjančius anapus kasdienybės. Muzika ramina, muzika gydo, muzika įkvepia. Moksliškai įrodyta, kad ji turi didelę įtaką žmogaus psichinei sveikatai ir elgesiui: padeda susikoncentruoti, įveikti sunkumus, atsikratyti streso.

Festivalio rengėjai tikisi, kad jo koncertai patenkins kokybiško profesionaliojo meno poreikį, padės atkurti bendrystės per muziką jausmą ir sustiprins viltį neilgai trukus ją išgirsti gyvai.

Supins laikmečius

Simboliška, kad šiemetį festivalį balandžio 1-ąją atvers programa, transliuojama iš Vilniaus – LNF salės. Būtent 1976 m. LNF iniciatyva buvo pradėta rengti festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Iki šiol šios įstaigos meno kolektyvai tebėra aktyviausi klaipėdiškio festivalio dalyviai.

Atidarymo koncerte klausytojai išgirs specialiai festivaliui parengtą Modesto Pitrėno vadovaujamo ir diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programą „Klasika šiandien“. Joje darniai suskambės nemarioji klasika ir šiandienos autorių kūryba: L. van

Beethoveno Septintoji simfonija, M.Gordono kūrinys „Perrašyti Beethoveno Septintąją simfoniją“ („Rewriting Beethoven's Seventh Symphony“) ir V.Bartulio Koncertas fortepijonui ir orkestrui, kurio solo partiją atliks pianistas Petras Geniušas.

Kelionės dainos

Balandžio 7-ąją Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Kelionės dainos“, meno vadovo Mindaugo Bačkaus teigimu, pristatys „britų salų muziką, kurią retai kada matome kaip skirtingų tautų kūrybą. Dažniausiai ją įvardijame kaip Didžiosios Britanijos muzikinę kultūrą, tačiau tai yra keturios ryškios kultūros – Velso, Škotijos, Anglijos ir Airijos. Visų šių tautų liaudies muzika – itin savita ir spalvinga, tačiau akademinė profesionalioji kūryba – gana panaši, nors vystėsi nevienodai ir jai įtakos turėjo skirtingų tautų kompozitoriai“.

Šiame koncerte bus galima susipažinti su keturiais labai savitais britų salų kompozitoriais. Baritonas Romanas Kudriašovas su orkestru atliks anglo R.Vaughano Williamso ciklą „Kelionės dainos“. Airio B.Whelano kūrinyje „Inishlacken“ solo partijas grieš Klaipėdos kamerinio orkestro pirmame pulte sėdintys jaunosios kartos smuikininkai Konradas Levickis ir Tomas Cinelis. Koncerte taip pat skambės du opusai styginių orkestrui: velsiečio K.Jenkinso „Palladio“ ir škoto J.MacMillano „Memento“.

Aidės iš koplyčios

Balandžio 11-ąją, Atvelykio sekmadienį, iš Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios Klaipėdoje internetu aidės ištaigingiausias žymaus XVIII a. italų kompozitoriaus, smuikininko ir šventiko sakralinis kūrinys „Gloria“. A.Vivaldi šlovinamasis himnas „Gloria“ ir dar du jo koncerto žanro kūriniai solo smuikui ir solo obojui skambės programoje „Atvelykio Gloria“.

Tai bendras LNF ansamblio „Musica Humana“ ir KKS choro „Aukuras“ meninis projektas, kuriam vadovaus minėtų kolektyvų lyderiai Robertas Beinaris ir Alfonsas Vildžiūnas. „Gloria“ giesmėse taip pat skambės solisčių Dovilės Kazonaitės ir Ievos Prudnikovaitės balsai.

Tas delsiantis vėjas

Balandžio 14-ąją koncertuos „Kremerata Baltica“ – pripažinto latvių smuikininko Gidono Kremerio įkurtas ir vadovaujamas orkestras, kuriame groja talentingiausi jaunieji Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikantai. Dėl pandemijos šiame koncerte dalyvaus tik lietuviškoji „Kremerata Baltica“ dalis, kartu su kitais solistais atliksianti žavią minimalistinę programą. Ji pavadinta pagal JAV gyvenančio žydų kilmės argentiniečių kompozitoriaus O.Golijovo vokalinį kūrinį „Tas delsiantis vėjas“ (“How Slow the Wind“), kurio solo partiją dainuos sopranas Gunta Gelgotė.

Minimalizmo gerbėjai koncerte galės pasimėgauti įžymaus amerikiečių kūrėjo Ph.Glasso

III simfonijos muzika. Įtaigaus Džeraldo Bidvos smuiko solo ir kitų ansamblio styginių garsais suskambės „Pavasaris“ iš baroko genijaus A.Vivaldi koncertų ciklo „Metų laikai“, šiuolaikiškai perkurtas vokiečių kilmės britų kompozitoriaus M.Richterio.

Didelis iššūkis

Prieš 300 metų J.S.Bacho sukurtus visus šešis Brandenburgo koncertus balandžio 23-iąją atliks Klaipėdos kamerinis orkestras.

Šiam sumanymui įgyvendinti jam prireikė gero klavesinininko, atliekančio vieną pagrindinių basso continuo vaidmenų. Juo sutiko būti puikus atlikėjas iš Pranūzijos Vincentas Bernhardas.

Orkestro meno vadovo teigimu, sumanymas labai įdomus, bet dar labiau sudėtingas dėl absoliučiai unikalių instrumentų – senovinių valtornų, barokinių obojų, fagoto, trimito, kuriais Lietuvoje negrojama. Šios srities specialistų, kurie gerai įvaldę senovinius instrumentus, yra tik užsienyje. Todėl pasaulinės pandemijos akivaizdoje šio ambicingo projekto įgyvendinimas tampa dideliu iššūkiu.

Kerintis skambesys

Kerintis arfos ir fleitos skambesys išsilies baigiamajame festivalio koncerte balandžio 30-ąją. Jame Klaipėdos kamerinio orkestro scenos partneriais bus viena ryškiausių dabarties arfininkių Anais Gaudemard iš Prancūzijos ir pripažintas šveicarų fleitininkas bei dirigentas Kasparas Zehnderis.

Kartu jie atliks W.A.Mozarto Dvigubą koncertą fleitai, arfai ir orkestrui. Nuskambės ir auksinis arfos repertuaro kūrinys – C.Debussy „Religinis ir pasaulietinis šokis“ (Danse sacrée et danse profane).

Orkestras turės galimybę pademonstruoti savo profesinį meistriškumą interpretuodamas J.Haydno Simfoniją Nr. 97 Johanno Peterio Solomono orkestruotės versijoje, skirtoje fleitai, styginių kvartetui ir fortepijonui ad libitum.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių