Veikia 13 bendruomenių
Per 15 Klaipėdos tautinių kultūrų centro (TKC) veiklos metų pasikeitė ne tik bendruomenių renginių pobūdis, bet ir atsirado noras būti matomoms, pažintoms ir priimtoms.
Pasak TKC direktorės Jelenos Butkevičienės, šiuo metu centre veikia 13 bendruomenių: armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, neseniai atvykusių gudų, indų, latvių, lenkų, rusų, totorių, ukrainiečių, žydų ir dvi vokiečių bendruomenės.
„Kiekviena turi savo veidą, išskirtinumą. Mes matome šį išskirtinumą per jų organizuojamus renginius ir norą pakviesti į juos žmones bei jiems pristatyti savo kultūrą. Kalbant apie pokyčius, kurie įvyko per 15 Tautinių kultūrų centro darbo metų, noriu pabrėžti, kad anksčiau bendruomenės norėjo organizuoti savo tradicinius renginius, bet negalvojo apie tai, kad juos reikėtų daryti tokius atvirus. Jie į renginius kviesdavo tik savo bendruomenės narius ir jiems to užtekdavo. Tačiau, kai mes pradėjome su jais bendradarbiauti, ėmėme skatinti ieškoti naujų vietų ir, manau, tai tikrai neblogai pavyko“, – sakė pašnekovė.
Totorių šventėje – šimtai svečių
Kiekviena tautinė bendruomenė Klaipėdoje švenčia savo tradicines šventes.
Viena tokių – totorių šventė Sabantujus, šių metų vasarą pirmą kartą švęsta Sąjūdžio parke.
Anot J. Butkevičienės, anksčiau totorių bendruomenė turėjo tradiciją šią šventę organizuoti užmiestyje, išsinuomoti salę ir sukviesti tėvynainius, svečius iš kitų miestų.
Tačiau laikui bėgant tai pasikeitė, tad dabar ši šventė viešai minima kartu su visais klaipėdiečiais.
„Kai turėjo galimybę, labai mėgo švęsti Vasaros estrados teritorijoje. Šią vasarą ten vyko renovacija, tad pasiūliau Sąjūdžio parką. Pati buvau renginyje, mačiau daug žmonių ir jų susidomėjimą. Atvyko senjorai, šeimos su vaikais, poros. Šventės pabaigoje yra tradicija išdalinti plovą. Totorių bendruomenės pirmininkas sakė, kad turėjo 400 porcijų, visos buvo išdalintos“, – pasakojo J. Butkevičienė ir pridūrė, kad Klaipėdoje yra mažiau nei pusšimtis totorių, o šventėje dalyvavo mažiausiai pusė tūkstančio klaipėdiečių.
Dialogas mezgasi pamažu
Direktorės teigimu, tokie renginiai rodo, kad tarp skirtingų bendruomenių jau rezgasi kultūrinis dialogas, o ir klaipėdiečiai pamažu tampa atviresni.
„Kartais dėl savo drovumo, laiko stokos ar kitų priežasčių tiesiog praeiname vieni pro kitus. Tad man atrodo, kad tai, jog jau vyksta kultūrinis dialogas, yra džiugu. Kai renginiai buvo uždaro pobūdžio, viskas vyko dažniausiai jų kalba. Aišku, labai svarbu nepamiršti savo tautos kalbos. Bet kai jie atėjo į viešą erdvę, visi renginiai pradėti organizuoti ne tik jų tautine, bet ir valstybine lietuvių kalba. Apskritai, jeigu nori, kad tave suprastų, visų pirma, turi suprasti, kaip tą žinutę pateikti lankytojams. O žinutė, pateikta valstybine kalba, yra vienas gerųjų pavyzdžių, kaip labiau pristatyti savo kultūrą, savo tautos tradicijas“, – pažymėjo TKC direktorė.
Atrado savo žiūrovus
Armėnų bendruomenė Klaipėdoje taip pat puoselėja savo tradicijas. Tradicinės Vardavar šventės pagrindinis akcentas – vanduo, todėl ji įprastai rengiama prie telkinių.
Vis dėlto pastaraisiais metais bendruomenė daugiau dėmesio skiria meninės kultūros ir klasikinio paveldo pristatymui. Renginiams dažnai pasirenkama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salė.
„Renginiai būna labai aukšto lygio ir sulaukia labai daug žiūrovų. Jų žiūrovai – klasikinės muzikos mylėtojai“, – pastebėjo J. Butkevičienė.
Miesto stiprybė yra ne vienodumas, o gebėjimas būti kartu, išsaugant savo savitumą.
Pašnekovė pasakojo, kad azerbaidžaniečių bendruomenė kasmet pristato Navruz Bayram – pavasario lygiadienio šventę.
Šis renginys Klaipėdoje organizuojamas jau daugiau nei dešimt metų. Bendruomenei norėtųsi rasti erdvesnę vietą, kurioje šventę galėtų pristatyti platesnei auditorijai.
„Tai labai spalvinga ir įvairi šventė. Joje vyksta daug veiklų. Pavyzdžiui, būna kiaušinių ridenimas, gerų metų palinkėjimas, kaip pas mus per Naujuosius. Jie turi augalą semeni, visus patiekalus šiai šventei gamina iš „s“ raidės, panašiai kaip mes per Kalėdų tradiciją. Šventė baigiasi tuo, kad jie šokinėja per laužą, tai yra tarsi apsivalymo ritualas“, – pasakojo J. Butkevičienė.
Renginiams – naujos erdvės
Latvių bendruomenė „Atpūta“ renginius organizuoja pavasarį, vasarą ir rudenį – mini Latvijos nepriklausomybės dieną, kartu su lietuviais kviečia į koncertus „Baltų kultūros banga“.
Nors vasarą renginys vyksta Teatro aikštėje, šiemet dėl prastų oro sąlygų jis buvo perkeltas į Bendruomenės namus Debreceno gatvėje. Ši erdvė pritraukė naujų lankytojų.
Ukrainiečių bendruomenė Klaipėdoje ne tik puoselėja savo tautinį tapatumą, iš kartos į kartą perduodamas tradicijas, bet ir aktyviai pristato jas miesto visuomenei.
Viena svarbiausių šios bendruomenės švenčių – Vyšyvankos diena, minima gegužę, tačiau bendruomenė ją įprato rengti rugpjūčio pabaigoje, po Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimo.
Anksčiau šventė vykdavo Melnragėje, vėliau persikėlė į miesto centrą – Koncertų salės skverą ir Laikrodžių muziejaus erdves.
Šiemet, paskatinta TKC, bendruomenė šventei pasirinko atviresnę vietą – erdvę prie paminklo „Arka“. Tai leido apie ukrainiečių tradicijas papasakoti platesniam klaipėdiečių ratui.
Atnešė naujų tradicijų
Senoji baltarusių bendruomenė Lietuvoje veikia jau daug metų. Ji susiformavo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kai žmonės siekė puoselėti ir pristatyti savo tautinį identitetą.
Vis dėlto sovietmetis turėjo įtakos šios bendruomenės kultūros suvokimui ir pristatymui. Todėl jos puoselėjamos tradicijos šiek tiek skiriasi nuo naujosios baltarusių bendruomenės, kurios nariai į Lietuvą atvyko palyginti neseniai.
Jaučiamas stipresnis atvykėlių ryšys su savo tautine kultūra bei noras ją pristatyti autentiškai. Pavyzdžiui, kalėdiniu laikotarpiu naujoji baltarusių bendruomenė klaipėdiečiams pristatė kai kuriuos dar nepažintus Kalėdų papročius. Būta tradicinių personažų – ožka, meškiukas, kaukėti persirengėliai.
J. Butkevičienės teigimu, visa tai šiek tiek priminė lietuviškas Užgavėnes.
Indų bendruomenė – jauniausia
Jauniausia bendruomenė Klaipėdoje – indų, ji čia veikia tik dvejus metus.
„Jų noras ir siekis pristatyti save, pakviesti į savo renginius žmones džiugina. Tikrai manau, kad laikui bėgant, jeigu bendruomenės aktyvumas išliks panašus, koks yra dabar, mes tikrai sulauksime dar daugiau tradicinių renginių“, – neabejojo J. Butkevičienė.
Šiemet gegužę indų bendruomenė klaipėdiečius kvietė į renginį „Bhangra“, kuriame susirinkusieji galėjo gyvai išvysti tradicinius indų šokius.
Birželį Sąjūdžio parke vyko indų kultūros diena „Namaste“ ir Tarptautinė jogos diena. Klaipėdiečiai buvo kviečiami į jogos užsiėmimą, gongo garsų meditaciją, indiškų šokių pasirodymą, indiško maisto degustaciją.
„Ši bendruomenė yra įdomi, spalvinga. Ją reikia palaikyti ir padėti save surasti, kad neliktų stereotipų, kurie pas mus visuomenėje formuojasi dėl tam tikrų dalykų“, – akcentavo J. Butkevičienė.
Daugelis indų organizuojamų švenčių klaipėdiečiams dar naujos, tačiau laikui bėgant gali tapti įprastos ar net savos.
Vokiškosios tradicijos – gyvos
Klaipėdoje veikiančios dvi vokiečių bendruomenės skiriasi savo veikla. Viena jų puoselėja S. Dacho palikimą ir aktyviai pristato Klaipėdą jos svečiams, rengia teminius maršrutus.
„Klaipėda turi gilią istoriją, tad tikrai yra ką pasakyti tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams. Čia buvo laikinoji Prūsijos sostinė, lankėsi karalienė Luizė. Tad apskritai Klaipėdos miesto ir krašto istorija – labai įdomi. Mūsų vokiečių bendruomenė ir džiugina tuo, kad puoselėja šias tradicijas būtent tarp klaipėdiečių. Bet ne blogesnė yra ir antroji vokiečių bendruomenė, kuri susikūrė neseniai. Ji savo tradicijas pristato kiek kitaip – daugiau dėmesio skiria vokiškajai kultūrai ir papročiams. Kelerius metus bendruomenė organizavo „Oktoberfest“ šventę, taip pat rengė karnavalą, kuriame demonstruojami tradiciniai kostiumai, netrūko ir humoro“, – kalbėjo J. Butkevičienė.
Velykų laikotarpiu ši vokiečių bendruomenė kviečia mažuosius klaipėdiečius ieškoti TKC parkelyje paslėptų ne tik vištų, bet ir stručių kiaušinių.
Įvykiai daro įtaką
Žydų bendruomenė šiuo metu yra mažiau aktyvi dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos.
„Ji turi tradiciją minėti Holokausto aukų atminimo dieną. Tai labai svarbu ne tik žydų bendruomenei, bet ir visai visuomenei. Man patinka, kad jie kviečia prisijungti ir gimnazijų moksleivius, kurie prie šios iniciatyvos prisideda padėdami akmenuką kaip pagarbos ir atminimo ženklą“, – pažymėjo J. Butkevičienė.
Žydų bendruomenė turi ir daugiau tradicinių švenčių ir papročių, kuriuos norėtų plačiau pristatyti visuomenei.
Panašiai ir lenkų bendruomenė šiuo metu nėra itin aktyvi, jos organizuojamų viešų kultūrinių renginių ir tradicijų pristatymų nėra daug.
O rusų bendruomenė Klaipėdoje gyvuoja jau daug metų ir puoselėja savo tradicijas. Ji švenčia Užgavėnes, kurių metu kepami blynai, vyksta koncertai ir pasirodymai, taip pat rengia Vasaros pabaigtuvių šventę, kuri yra viena naujesnių šios bendruomenės tradicijų.
„Žvelgiant į ateitį ir atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, galbūt kažkas pasikeis, ir renginiai persikels į viešesnes erdves. Žinoma, viskas, kas vyksta pasaulyje, daro įtaką kiekvienai bendruomenei. Jų noras atsiskleisti ir pristatyti savo kultūrą yra be galo svarbus, tačiau jeigu visuomenė jų nepalaikys, nebus atvira jų kultūrai, bendruomenėms gali pritrūkti noro ja dalytis“, – svarstė J. Butkevičienė.
Įsikuria ir kartvelai
Pastebima, kad pastaruoju metu Klaipėdoje auga kartvelų bendruomenė.
„Matome, kad Klaipėdoje padaugėjo kartvelų. Žinoma, dalis žmonių į Klaipėdą atvyksta pagal darbo vizas, jų tikslas – užsidirbti pinigų ir išvykti. Tačiau pastebime, kad kartvelai po truputį pradeda lankyti lietuvių kalbos kursus. Bendraujame su atvykstančiais žmonėmis ir matome, kad jie planuoja čia įsikurti su šeimomis. Tai jau pirmieji žingsniai, siekiant prisistatyti ir kurti bendruomenę. Bendruomenė yra tarsi šeima, bet labai svarbu tai, ar ji nori likti uždara, ar yra pasirengusi atviresniam bendravimui“, – sakė J. Butkevičienė.
Mini valstybines šventes
Visos TKC veikiančios bendruomenės dalyvauja tradiciniame festivalyje „Tautinių kultūrų diena“, kuriame pristato savo šalių kulinarinį paveldą, tradicijas, amatus, kultūrą.
Ansambliai, atlikėjai kviečia susipažinti su skirtingų šalių muzika, šokiais ir papročiais. Festivalio programą taip pat papildo edukacijos, maisto degustacijos ir kitos veiklos.
Be to, bendruomenės ne tik prisistato, bet ir pačios dalyvauja Klaipėdos kultūriniame gyvenime – eina į renginius, koncertus, žygiuoja ir eisenose.
Pasak J. Butkevičienės, tautinės bendruomenės taip pat įsitraukia ir į valstybinių švenčių minėjimus – dalyvauja Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir Mindaugo karūnavimo dienos renginiuose.
TKC ne kartą yra organizavęs ir bendrą „Tautiškos giesmės“ giedojimą. Tokios iniciatyvos tampa itin svarbiu žingsniu bendruomenių integracijos procese.
Vis dėlto, nepaisant aktyvaus bendruomenių įsitraukimo į miesto gyvenimą, jų veiklai įtakos turi įvairūs pasaulio įvykiai bei pačių bendruomenių galimybės išlaikyti aktyvius narius, kad bendruomenė neišnyktų.
„Žaviuosi kiekvienu žmogumi, kuris nori pristatyti savo kultūrą ir imasi iniciatyvos. Labai svarbu, kad ji nenutrūktų, kad atsirastų lyderių, galinčių suburti savo tautiečius ir įtraukti juos į kultūrinį gyvenimą. Žinoma, bendruomenių aktyvumas bėgant metams svyruoja – vienais laikotarpiais veikla prislopsta, kitais – vėl suaktyvėja, visam tam labai didelę įtaką daro tai, kas vyksta pasaulyje, žmonės negali atsiriboti nuo to, kas vyksta jų tėvynėje. Kai buvo COVID-19, bendruomenėse veikla sustingo, mes padėjome joms prisistatyti per elektroninę erdvę ir nė vieno nepraradome. Aišku, buvo grėsmė prarasti bendruomenes, kai prasidėjo karas Ukrainoje, bet visi apmąstė, suprato, įvertino ir judėjo toliau“, – kalbėjo J. Butkevičienė.
Užduotis – kurti vienybę
Nepaisant iššūkių, skirtingų tautų bendruomenių buvimas ir jų kuriamas dialogas yra svarbi Klaipėdos tapatybės dalis.
„Klaipėda visada buvo miestas, kuriame susitikdavo skirtingos kultūros, kalbos ir tradicijos. Šiandien mūsų užduotis – ne tik išsaugoti šį paveldą, bet ir kurti naujo daugiakultūrio miesto istoriją. Norėtųsi, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo tautybės ar kilmės, jaustųsi Klaipėdos dalimi, turėtų galimybę prisidėti prie Klaipėdos gyvenimo ir jį praturtinti savo kultūra. Miesto stiprybė yra ne vienodumas, o gebėjimas būti kartu, išsaugant savo savitumą“, – pažymėjo J. Butkevičienė.
Naujausi komentarai