Ką šiuo piešiniu norėjo perteikti K. G. Prapuolenis?
„Dvi centre esančios figūros simbolizuoja menininką – kūrėją ir kūrybos stebėtoją. Jų skrybėlės yra jų namai, o virvė su kabančiais drabužiais simbolizuoja jų mintis ir įkvėpimus. Geltona figūra viduryje, kurią jie laiko, yra tas įkyrus vidinis kritikas, kurį reikia nutildyti, kad galėtum laisvai kurti. Peizažas ir mažesnės figūrėlės – tai jų asmeninis pasaulis, įvairūs simboliai ir ženklai, kuriuos menininkas susikuria ir kuriais apsupa save savo vaizduotėje. Tikiuosi, kad žiūrovui šis piešinys pasirodys žaismingas, šiek tiek keistas ir kupinas fantazijos“ – vylėsi piešinio autorius K. G. Prapuolenis.
Architektas Arūnas Kilišauskas džiaugėsi piešinio lokacija ir atkreipė dėmesį, kad piešinyje esančios plytos atrodo lyg būtų specialiai pritaikytos prie pastato architektūroje esančių plytų.
Jis taip pat dalijosi idėjomis, kaip galima būtų šį piešinį išsaugoti, kai kada nors ateis laikas pastato rekonstrukcijai.
K. G. Prapuolenis dalijosi, kad Klaipėdoje tiesiog gera būti. Iš šio miesto taip pat buvo kilusi ir jo mama, čia praleidusi pirmuosius kelerius savo gyvenimo metus.
Niujorke gyvenantis animatorius dalijosi istorija, kaip pats, būdamas „Kempiniuko Plačiakelnio“ serialo gerbėjas, prie kurio sukūrimo prisidėjo, ir alternatyvaus pogrindžio komiksų kūrėjas, buvo pastebėtas paties Derek Drymono.
Kaz svajonė išsipildė. Nors teko dirbti ir su kitais projektais, „Kempiniukas Plačiakelnis“ jam vis tiek išlieka mėgstamiausias, tad po apsilankymo Klaipėdoje kūrėjas toliau grįžta prie darbų su „Kempiniuko Plačiakelnio“ pasauliu.
„Kempiniukas Plačiakelnis“, pradėtas rodyti dar 1999 metais, iki šiol išlieka vienu ilgiausiai gyvuojančių animacinių serialų.
Naujausi komentarai