„Kišeninės simfonijos“ – simfoniniai perliukai dainos formos kiaute

Nugludintos iki tobulumo

Klaipėdos koncertų salėje balandžio 21 d. 18.30 val. skambės S.Helbigo „Kišeninės simfonijos“. Autorius pats atliks elektronikos partiją, kurią papildys gyvais fortepijono bei vibrafono garsais. Koncerte taip pat dalyvaus šokėja Rūta Butkus, šiuolaikinio šokio kalba kursianti vizualų kontrapunktą muzikai.

S.Helbigas nėra stilius kryžminantis menininkas, nes jo nedomina žaidimai su tradicinėmis formomis ar klasikinių idėjų stilistinės metamorfozės. Užuot tai daręs, jis labai tvirtai jaučiasi šiuolaikinės studijinės muzikos srityje. Jo elektroninių takelių aranžuotės nugludintos iki tobulumo, jose girdėti ilgesingos melodijos, kerinčio grožio skambesiai ir sodrios harmonijos, bet tai nė kiek neprimena simfoninės muzikos kontrastų, moduliacijų ar plėtotės. Nė kiek nenuvertinant S.Helbigo kūrybos, galima sakyti, kad jis savo miniatiūras kuria su tikru profesionalo išmanymu, pateikdamas temas lengvai „virškinamų“ trumpų (2–5 min. trukmės) kūrinėlių pavidalu.

Primena kino muziką

„Kišeninės simfonijos“, pasak kompozitoriaus, „tai simfoniniai perliukai dainos formos kiaute. Trumpi, pagavūs, tačiau perteikiantys klasikinių simfonijų didybę ir gelmę, šie kūrinėliai remiasi ilgaamže, šlovinga tradicija. Žinoma, juos galima perklausyti keliaujant nuo vienos metro stoties iki kitos, nes jie suteikia itin aukštos kokybės garsinį foną mūsų kasdieniam gyvenimui. Bet, kita vertus, įmanomas ir kitoks klausymosi būdas: pasinerti, mėginti ištęsti tas trumpas akimirkas ir priešintis laiko negrįžtamumui. Šios 12 miniatiūrų čia ir dabar kviečia šokiui amžinybę“.

Kiekvieną iš šių miniatiūrų grindžia kontrastuojantys vaizdiniai. Tačiau visos turi ir vieną bendrą bruožą – jos primena kino muziką. Vaizdines asociacijas sukelianti muzikos kalba buvo sąmoningas S.Helbigo pasirinkimas: „Kažką pasakojančios harmonijos ir melodijos šiais laikais naudojamos tik filmuose. Į tai su panieka žiūrima teatre, tačiau kokia kita kryptimi norime pasukti naujosios muzikos raidą po K.Stockhauseno? Vos tik kas nors sukuria gražią melodiją, kuri, tarp kitko, atspindi ir tai, ką šiandien patiria šiuolaikinis menininkas, išsyk kyla asociacija su kino muzika. Dauguma kompozitorių tiesiog pasipiktintų, jeigu jų muziką kas nors palygintų su kino muzika. Bet man tai atrodo nuostabu, nes šie kūrinėliai yra tarsi trumpi pasivaikščiojimai per gyvenimą.“

Sutraukia minias žmonių

Nuostabu, kad šis savitas kūrėjas renkasi ne tik garsias didmiesčių scenas, bet ir paprastas koncertų sales. Savo muzika S.Helbigas kviečia žmones ir jie ateina jo pasiklausyti. Pasirodymuose jis sujungia „gyvą“ klasikinio orkestro ar choro skambesį su elektronika, pritaiko tinkamą apšvietimą ar vizualizacijas. Visame pasaulyje vykstantys jo koncertai sutraukia minias žmonių.

„Muzikoje yra didelė praraja tarp naujų, avangardinės muzikos kūrėjų ir senosios tradicijos meistrų. Bet kas gi rašo muziką žmonėms, kasdien einantiems į darbą? Visada kurdamas užduodu sau klausimą: ar žmonės mane supras? Matau, kad jie yra atviri ir gali priimti sudėtingą muziką. Jei klausytojai gali pajusti, kad muzika yra skirta jiems, tai veikia“, – teigė S.Helbigas.

Visame pasaulyje koncertuojantis S.Helbigas savo kūryba randa kelią į kiekvieno klausytojo širdį. Bus proga tuo įsitikinti ir baigiamajame 42-ojo „Klaipėdos muzikos pavasario“ koncerte.