„Jaunatis“ buria į teatro šventę Klaipėdos žvejų rūmuose

Naujienos iš sostinės

„Jaunatis“ prasidės vasario 3-iąją naujausiu Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliu „Trijulis aukštyn kojom“. Šios šiuolaikinės pjesės vaikams autorius – vokietis Carstenas Brandau, dar vadinamas „Beckettu vaikams“, savo kūriniui užrašė paantraštę: „Gabalėlis teatro VISIEMS nuo ketverių metų“... Tad spektaklį bus įdomu žiūrėti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Pjesę paversti „gabalėliu teatro“ ėmėsi jaunų menininkų komanda. „Trijulis aukštyn kojom“ moko priimti kitokį, kitaip mąstantį, kitaip į pasaulį žvelgiantį, bet draugauti norintį žmogų. „Kaip lengvai ir kiek daug susikuriame taisyklių, kurios taip smarkiai mus atitolina nuo savęs, nuo to, kas esame iš tikrųjų. Mat žmogus yra daug labiau chaosas nei tvarka ar sistema. Žmogus savo prigimtimi daug labiau primena danguje švilpaujantį paukštį nei apibrėžtą matematinę sistemą“, – sakė spektaklio režisierė Giedrė Kriaučionytė. Laisvai ir komiškai žaidžiant žodžiais, erdve, lingvistiniais pasikartojimais ir skaičių seka, kuriamas švelniai ironiškas ir kartu beketiškai absurdiškas pasakojimas apie pačius esmingiausius dalykus: kas aš, kas tu ir kaip mes galime sugyventi drauge? Spektaklyje vaidina aktoriai Marius Čižauskas, Jovita Jankelaitytė ir Kirilas Glušajevas.

Sėkmingai kelią į žiūrovų širdis skinasi naujas Andriaus Kaniavos miuziklas šeimoms pagal Jono Avyžiaus apysaką „Pabėgimas iš Trepsės namų“, kurį pristato „Bardai LT“. Užpernai sukako lygiai 50 metų, kai buvo išleista J.Avyžiaus apysaka „Aštuonetas iš Trepsės namų“. Trepsės istorija keliauja iš kartos į kartą, o knyga įrašyta į reikšmingiausių Lietuvos knygų vaikams trisdešimtuką. „Mūsų spektaklis apie tai, ko siekiame kiekvienas: būti trokštamam, mylimam ir reikalingam. Jis, kaip bet koks pabėgimas, susijęs su rizika, nuotykiais ir nenuspėjama pabaiga. Mergaitės Trepsės istorija nepalieka abejingų – tokių istorijų pilna mūsų kasdienybė. Trepsės gyveno prieš 50 metų, gyvena ir dabar. Užtenka joms treptelėti koja, ir tėveliai pasirengę pildyti visus jų norus”, – kalbėjo miuziklo režisierius, libreto ir muzikos autorius A.Kaniava. Spektaklyje vaidmenis kuria populiarūs bei puikiai dainuojantys aktoriai Aistė Lasytė, Darius Auželis, Valentinas Krulikovskis, Marija Korenkaitė, Vaidotas Žitkus, Aleksandra Metalnikova ir Agnė Kaktaitė.

Daugiau lietuviškos klasikos

Nemarusis Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“ (1958 m.) yra pelnytai gavęs „kultinio“ kūrinio vaikams vardą. „Neįmanoma net įsivaizduoti, kiek Lietuvos žmonių vaikystėje yra kopę į sceną, kad joje pavirstų baravyku pulkaunyku, jo žmona paliepe ar kazlėku. O gal dar kuo nors – šalia karui besirengiančiu grybų ošiančiu medžiu ar strakaliojančiu zuikiu. (...) „Grybų karas“ be jo autoriaus noro ar prašymų pats savaime pasiprašė būti vaidinamas. Jis vaidinamas ir dabar – kuo keisčiausiai, įvairiausiai interpretuojamas. Tartum priklausytų ne autoriui, tartum būtų atsiradęs pats sau“ (G.Adomaitytė. „Lietuvos rytas“, 2015 12 17).

Keistuolių teatras savo „Grybų karo“ versiją pateikia Aido Giniočio režisuotame muzikiniame spektaklyje „Grybų karas ir taika“. Ar tikrai gresia karas ir pasaulio pabaiga? Kodėl grybai nesusitaiko su pasaulio tvarka? Kas išties nutiko Grybų Respublikoje po pirmųjų „demokratinių“ rinkimų? Kodėl prezidentas Baravykas tapo diktatoriumi? Į šiuos ir kitus klausimus, drauge pajuokaudami ir padainuodami, ieškos atsakymo vaikai ir Keistuolių teatro aktoriai Dalius Skamarakas, Darius Auželis, Judita Urnikytė, Eimantas Bareikis, Vesta Šumilovaitė ir Giedrius Kiela.

Bene pirmą kartą profesionalioje teatro scenoje prieš kelerius metus atgimė lietuvių literatūros klasiko Kazio Binkio poema „Tamošius Bekepuris“. Kiek nepelnytai primirštas kūrinys naujai nuskambėjo teatro „cezario grupė“ muzikiniame spektaklyje, kuriame kartu su aktoriais dalyvauja ansamblis „Sutemų raudos“. Režisierius Cezaris Graužinis savo darbą priskiria „tautinės pankoratorijos“ žanrui. Spektaklyje apstu šmaikščių dialogų, komiškų siužeto posūkių bei gyvenimiškos išminties. Gyvai atliekama muzika tiesiog užburia vaidinimo personažus, mėginančius išsipainioti iš painios painiavos. Visą pluoštą poemos veikėjų įkūnija trys aktoriai: Brigita Arsobaitė vaidina moteris ir merginas, Paulius Čižinauskas lenda į Tamošiaus kailinius, o Auksinio scenos kryžiaus laureatė Vilma Raubaitė imasi vyriškų vaidmenų. Groja Ieva Baranauskaitė, Pranas Germanavičius ir Stasys Šalaševičius.

Tokie – vieninteliai

Jauniausias Lietuvoje profesionalus teatras „Budrugana Lietuva“ oficialiai įkurtas 2017-ųjų gegužę. Rašytojo, režisieriaus Vytauto V.Landsbergio Klaipėdos universitete surinkta aktorių trupė buvo išvykusi dvejiems metams į Gruziją mokytis rankų šešėlių teatro meno. Šiame teatre naudojamos tik rankos, kuriomis kuriami personažai ir pasakojamos istorijos. Tai yra unikali teatro technika, gyvuojanti vieninteliame pasaulyje rankų šešėlių teatre „Budrugana Gagra“ (įkūrėjas – žymus kino ir teatro aktorius prof. Gela Kandelaki).

„Jaunatyje“ pernai publika matė „Budrugana Lietuva“ debiutinį spektaklį „Keturi metų laikai“. Šiemet teatras parodys antrąjį savo vaidinimą „Obuolių pasakos“. Tai Justo Tertelio sukurtas ir režisuotas žaidybinis spektaklis visai šeimai apie jaunų obuoliukų gyvenimo istoriją, iššūkius ir gebėjimą išsaugoti draugiškus santykius net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose. Spektaklis kviečia pasinerti į stebuklingą pasakų, garsų ir šešėlių teatro pasaulį, kuriame obuoliai ne tik keliaus, žais su vaikais, bet ir papasakos dramatišką savo likimo istoriją ir primins, kad gyvenime, kaip ir gamtoje, niekas niekada nesibaigia, tik keičia savo formą. „Obuolių pasakas“ seks aktoriai Eglė Agota Matulytė, Adelina Skalandytė, Giedrė Kederytė, Rokas Petrauskas, Domas Šiaulytis, Jaunius Balčiūnas ir Martynas Tomas Gucevičius.

Su ženklu „N14“

Ukrainiečių klasiko Nikolajaus Gogolio apysaka „Pamišėlio užrašai“ – itin populiarus kūrinys, ne kartą atgijęs ir Lietuvos teatrų scenose. Popryščiną yra vaidinę Valentinas Masalskis, Dainius Kazlauskas, Vainius Sodeika ir kiti aktoriai. Kaip žemiausios kastos tarnautojas, rodos, net nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia, pavojinga visuomenei jėga? Atsakymo į šį klausimą šįkart ieško režisierius Oskaras Koršunovas kartu su aktoriumi Eimantu Pakalka OKT / Vilniaus miesto teatre sukurtame monospektaklyje „Pamišėlis“.

„Tai pranašiška apysaka, kalbant apie pačią fašizmo genezę, gimstančią iš tvarkos ir teisingumo, besimezgantį jų perversiškumą, privedantį iki didybės manijos, noro pertvarkyti pasaulį, galiausiai – iki visiško išprotėjimo. (...) Dabar visas pasaulis akivaizdžiai puritoniškėja, viskas norminama, pradedant Briuselio, baigiant Maskvos įtaka. Mūsų politinėje erdvėje normalumas virsta perversiškais sprendimais, paremtais įtarumu. Visa antialkoholinė kompanija Lietuvoje akivaizdžiai parodo iki ko galime prieiti. Ir tai jau nebe juokinga“, – teigė spektaklio režisierius O.Koršunovas.

Jo „Pamišėlis“ pernai triumfavo tarptautiniame kamerinių teatrų festivalyje „Andriyivsky Fest“ Kijeve, pelnydamas tris apdovanojimus, – už geriausią spektaklį, geriausią vaidmenį ir publikos prizą.

„Jaunatis“ baigsis Šiaulių dramos teatro (kooprodukcija su VšĮ „Rather Than Happiness“) spektakliu pagal garsios iš Kubos kilusios amerikiečių autorės Maria Irene Fornes tragediją „Dumblas“. Paprasta, šiurkščia kalba parašytoje pjesėje vaizduojama kakofoniškai destruktyvi neraštingų veikėjų kasdienybė. Trijų kardinaliai skirtingų mąstymo trajektorijų konfliktas, jų negebėjimas sugyventi bei empatijos nebuvimas neišvengiamai baigiasi tragedija.

Spektaklio sumanytojai ir režisieriai – Goda Palekaitė ir Aaronas Kahnas (JAV) – žiūrovams siūlo įsimintiną atmosferinį reginį ir naujus teatrinius pojūčius neįprastoje erdvėje. Žiūrovai sėdės Žvejų rūmų Didžiosios salės scenoje. Režisieriai į kūrybinę komandą pakvietė žinomą perkusininką Gintautą Gascevičių, kuris įvairiais objektais gyvai įgarsina visą spektaklio vyksmą.

2018-aisiais aktoriai Monika Šaltytė ir Antanas Venckus apdovanoti Šiaulių miesto savivaldybės premija už šiame spektaklyje atliktus pagrindinius vaidmenis.

Programa

Vasario 3 d. 12 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – spektaklis 4–7 metų vaikams C.Brandau „Trijulis aukštyn kojom“ (rež. G.Kriaučionytė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

Vasario 6 d. 11 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – muzikinis spektaklis vaikams nuo 4 metų ,,Grybų karas ir taika“ (rež. A.Giniotis, Keistuolių teatras) pagal Justiną Marcinkevičių.

Vasario 9 d. 12 val. Žvejų rūmų Teatro salėje – spektaklis-žaidimas visai šeimai „Obuolių pasakos“ (rež. J.Tertelis, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“).

Vasario 9 d. 17 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – tautinė pankoratorija „Tamošius Bekepuris“ (rež. C.Graužinis, teatras „cezario grupė“) pagal K.Binkio poemą.

Vasario 10 d. 13 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – muzikinis spektaklis šeimoms ,,Pabėgimas iš Trepsės namų“ (rež. A.Kaniava, „Bardai LT“) pagal J.Avyžiaus apysaką.

Vasario 23 d. 17 val. Žvejų rūmų Teatro salėje – monospektaklis ,,Pamišėlis“ (rež. O.Košrunovas, OKT / Vilniaus miesto teatras) pagal N.Gogolio apysaką.

Vasario 24 d. 17 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – spektaklis-sindromas jaunimui M.I.Fornes „Dumblas“ (rež. A.Kahnas (JAV) ir G.Palekaitė, Šiaulių dramos teatras).

Bilietus į „Jaunaties“ spektaklius platina „Tiketa.lt“ ir „Teatrai.lt“.