Išskirtinis renginys Klaipėdoje: opera „Skrajojantis olandas“ stingdė širdis

Rikiavosi eilėje

Ilga vora, nusidriekusi prieš spektaklį Kruizinių laivų terminalo prieigose, gausybė Lietuvos įžymybių, stoviniavusių joje, bylojo apie tai, kad renginys bus išskirtinis.

Gerokai prieš numatytą spektaklio datą spaudoje mirgėjo išsamūs straipsniai apie šio pastatymo autorius ir atlikėjus.

Besidomintieji jau šį bei tą žinojo apie būsimą spektaklį, bet vargu ar kas nors galėjo įtarti, kad reginys bus toks įspūdingas, toks didingas ir verčiantis jį matančiuosius didžiuotis jiems tekusia garbe.

"Skrajojantis olandas" buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dovana Klaipėdos gimtadieniui. Kartu paminėta ir 200 metų sukaktis nuo tada, kai Klaipėdoje atsirado Muzikinis teatras.

Teatro darbuotojams teko rimtas išbandymas po elingo konstrukcijomis sutalpinti tūkstantį žiūrovų ir sykiu užtikrinti jų saugumą sugrįžtančio koronaviruso akivaizdoje.

Negailėjo pagyrų

Kaip ir planavo pastatymo autoriai, elingas tapo ne tik patogia konstrukcija scenos pakyloms sumontuoti, bet ir padėjo kurti įspūdį, kad žiūrovai yra tarp vandenų. Pro konstrukcijų ažūrą vakarėjančio dangaus fone žmonės matė praplaukiančius laivus, jautė jų judėjimą ir grožėjosi žiburiais.

"Tai buvo pasaulinio masto pastatymas. Gyvoje aplinkoje sukurtas spektaklis visiškai pasiteisino ir net atrodė dar labiau praturtintas, nei buvo galima tikėtis. Efektingas. Pritrenkiantis. Nepamirštamas. Visas vaizdas kūrė pasaulio miesto įspūdį. Žinant, kokia sudėtinga yra R.Wagnerio muzika atlikėjams ir orkestrui, didžiausi reveransai visiems šio pastatymo kūrėjams, kūrusiems ne tik muzikinę dalį, bet ir įspūdingus efektus", – pagyrų negailėjo klaipėdietė muzikologė Rūta Vildžiūnienė.

Žiūrovus žavėjo drąsių šokėjų ir dainininkų kuriami jūros bangų blaškomų laivų įgulų įvaizdžiai. Jautri muzikės R.Vildžiūnienės ausis užfiksavo pagrindinių vaidmenų atlikėjų bei choristų gebėjimą derėti su orkestru.

Techninės galimybės – dirigento vaizdas ekranuose leido jiems suderėti, nors vieni nuo kitų jie buvo toli.

R. Vildžiūnienė gyrė Modestą Pitrėną, kuris originalią operą meistriškai sutrumpino ir pritaikė žiūrėti lauke, kai sutemus žiūrovams jau buvo žvarboka.

Neslėpė nuostabos

Prie žiūrovų artėjančio, rūkų apsupto tikro laivo vaizdas gniaužė kvapą. Daugelis tokį objektą iš arti pamatė pirmą kartą.

Keli nežinia iš kur atsiradę kažkokių laivelių įgulos nariai nuoširdžiai stebėjosi, kad Klaipėdoje vyksta šitokio masto reginys.

Stiprieji gėrimai atrišo šiems netikėtai iš laivo į operos puotą patekusiems buriuotojams liežuvius.

Žiūrovai keliskart į juos piktai žvilgčiojo, taip bandydami sutramdyti. Kai išgirdo nuoširdžią atvykėlių nuostabą, kad uostamiestyje, pasirodo, galima pamatyti nepaprastai aukšto lygio operos spektaklį, netoliese sėdėjusių žiūrovų veiduose nušvito šypsenos.

Kritikai dar tars savo žodį, bet žiūrovams jis nebus toks svarbus, jie jau susidarė savo nuomonę ir neabejodami tikino, kad tai vienas įspūdingiausių dalykų, ką jiems teko patirti.

Ne vienas namo pėdinantis žiūrovas atviravo, kad norėtų gyvai pamatyti šį pastatymą dar kartą, ir apmaudavo, jog spektaklį bus galima išvysti tik televizoriaus ekrane.