- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
I.Simonaitytės bibliotekai perduotą E.Jurčio fotografijų archyvą sudaro 350 fotoatspaudų ir per 2 000 negatyvų bei pozityvų.
-
I.Simonaitytės bibliotekai perduotą E.Jurčio fotografijų archyvą sudaro 350 fotoatspaudų ir per 2 000 negatyvų bei pozityvų.
-
I.Simonaitytės bibliotekai perduotą E.Jurčio fotografijų archyvą sudaro 350 fotoatspaudų ir per 2 000 negatyvų bei pozityvų.
Prieš kelias dienas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką pasiekė antroji siunta iš JAV, kurioje – dar viena fotomenininko Edžio Jurčio fotografijų archyvo dalis.
Fotografo dovana
Praėjusį rudenį užsimezgęs ryšys su šiuo menininku netruko peraugti į intensyvų bendravimą ir buvo susitarta, kad savo fotoarchyvą E.Jurčys padovanos I.Simonaitytės bibliotekai. Nuo šiol Klaipėdoje gimusio fotomenininko kūryba bus saugoma bibliotekoje 2011 m. įkurtame Klaipėdos fotoarchyve. Čia kaupiami klaipėdiečių fotomenininkų, žurnalistų, kraštotyrininkų ir kt. fotoarchyvai. Tokios veiklos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje buvo imtasi siekiant išsaugoti vieną jautriausių aplinkos poveikiui, nykstantį kultūros paveldo objektą – fotografiją. E.Jurčio fotografijų archyvą sudaro 350 fotoatspaudų ir per 2 tūkst. negatyvų bei pozityvų.
Šis archyvas atviras istorikams, menotyrininkams, kritikams ir kitiems tyrinėtojams, prieinamas plačiajai visuomenei.
E.Jurčys uostamiestyje gyveno iki 1981 m. Jau mokykloje fotografavo. Ją baigęs pradėjo bendradarbiauti su LTSR fotografijos meno draugija (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga) ir jo kūrybinė veikla dar labiau suaktyvėjo. Tačiau netrukus išvyko dirbti į Maskvą, o nuo 1989 m. emigravo į JAV. Šiuo metu gyvena ir kuria Portlande. E.Jurčys nuo 2006 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Fotomenininkas aktyviai dalyvauja Lietuvoje vykdomuose kultūros ir meno projektuose, su gimtine palaiko glaudžius kūrybinius ryšius.
Svarbi ne tik Klaipėdai
Šis menininkas sukūrė per 20 fotografijos ciklų itin aktualiomis socialinėmis temomis, surengė daugiau nei tris dešimtis personalinių parodų, yra pelnęs reikšmingų apdovanojimų ir įvertinimų. Pasak bibliotekoje dirbančios menotyrininkės Danguolės Ruškienės, E.Jurčio kūryba svarbi ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos fotografijos istorijai. Jo kūrybinis braižas, pradėjęs formuotis sovietmečiu, ryškiausias transformacijas patyrė Nepriklausomybės atkūrimo laikais ir jam išvykus gyventi į užsienį. Tai lėmė, kad E.Jurčio fotokūriniai Klaipėdos kontekste yra unikalūs, išsiskiria ir visos Lietuvos fotografijoje. Jo darbuose atpažįstamos pasaulinės fotografijos tendencijos. Kartu E.Jurčio kūriniai išsaugojo ir Lietuvos meninės fotografijos tradicijas.
I.Simonaitytės bibliotekos archyvo nuotr.
Bibliotekos fotoarchyve saugomos Bernardo Aleknavičiaus, Aleksandro Dapkevičiaus, Audroniaus Ulozevičiaus, Artūro Šeštoko, Eugenijaus Maciaus, Albino Šidlausko, Augustino Pocevičiaus, Andriaus Juškevičiaus, Vyto Karaciejaus, Arvydo Stubros, Viktoro Trublenkovo, Algimanto Rutkausko ir Algimanto Kalvaičio kolekcijos. Daugiausia tai – dokumentinė-kraštotyrinė fotografija, kurioje užfiksuoti įvairūs įvykiai, vykę Klaipėdoje ir visoje šalyje 1988–1995 m. Kol kas nedidelė dalis – klaipėdiečių autorių užsienio šalyse įamžinti kadrai.
Nuolat skaitmeninamas
Dar viena svarbi archyvo dalis – autorinė meninė fotografija. Šis archyvas nuolat skaitmeninamas, daugiau nei 10 tūkst. negatyvų jau viešinami kultūros paveldo platformose epaveldas.lt ir europeana.eu. Jo pagrindu 2019 m. išleistas pirmasis fotomenininko A.Dapkevičiaus fotografijų albumas, 2020 m. pabaigoje – naujas V.Karaciejaus leidinys. Šiuo metu ieškoma finansavimo E.Jurčio fotografijos albumo leidybai. Šis archyvas atviras istorikams, menotyrininkams, kritikams ir kitiems tyrinėtojams, tarpininkaujant bibliotekos darbuotojams – prieinamas plačiajai visuomenei.
Fotografijos paveldas yra svarbus visuomenės technikos ir technologijų, kultūros ir meno, socialinių procesų raidos atspindys ir patikimas ikonografinis šaltinis praeičiai pažinti bei tyrinėti. Siekiant šios paveldo rūšies, taip pat fotografijos išsaugojimo, biblioteka kviečia aktyviai prisidėti ne tik menininkus, žurnalistus, bet ir visą visuomenę. Čia priimami bet kokios apimties bei tematikos fotografijų archyvai. Biblioteka įsipareigoja ne tik juos saugoti, bet ir skaitmeninti, viešinti, inicijuoti šio kultūros paveldo sklaidą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie tautinių instrumentų puoselėtojus – knyga2
Lietuviški tautiniai instrumentai yra tarsi mūsų tautos autentiškumo ir išskirtinumo simbolis. Klaipėdiečiai turės progą susipažinti su pirmojo Lietuvoje enciklopedinio žinyno „Lietuvos tautinių instrumentų puoselėtojai&ld...
-
Klaipėdos menininkams – prestižiniai apdovanojimai
Švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre Lietuvos menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“ už 2023 metų kūrybinius pasiekimus. Tarp jų apdovanojimus gavo net šeši Klaipėdoje kūrę ...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai6
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteikti kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščia...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...