„363 kilometrų ilgio ruožas yra elektrifikuotas, jis iš esmės užbaigia mūsų pagrindinio geležinkelio koridoriaus (...) elektrifikacijos iniciatyvą. Įgyvendinus šį projektą, iš esmės padidinome elektrifikuotų linijų skaičių Lietuvos teritorijoje iki beveik 30 proc. nuo 8 procentų“, – linijos elektrifikavimo pristatymo renginyje penktadienį sakė LTG Strategijos ir verslo vystymo direktorius Vytautas Radzevičius.
„Tai yra didžiulis šuolis ir šiuo šuoliu mes tikrai sparčiai priartėjom prie Europos Sąjungos vidurkio – dar jo nepasiekėme, bet tikrai sparčiai priartėjome“, – pridūrė jis.
V. Radzevičiaus teigimu, elektrinių traukinių ir lokomotyvų aptarnavimas ir remontas yra maždaug 30–40 proc. pigesnis nei dyzelinių: „Ekonominės naudos su šiuo projektu yra ir bus, ir galėsime visi tai pajusti – tiek LTG, tiek mūsų klientai, tiek visa valstybė.“
LTG infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas teigė, kad 2028 metais Lietuvoje pradėjus važiuoti 17 elektrinių krovininių lokomotyvų, itin sumažės traukinių tarša.
„Projekto finalizavimu mes iki galo pakeitėme infrastruktūros DNR. Ir jau nuo 2028 metų, kai pasijungs ir lokomotyvai, mūsų operacijos ir klientų operacijos sumažins dyzelio vartojimą ženkliai. Šalis ir CO2 emisiją taupys, ir galės tuos pinigus investuoti“, – renginyje kalbėjo V. Žalimas.
Krovininius lokomotyvus už 115,7 mln. eurų LTG krovinių vežimo įmonė „LTG Cargo“ perka iš Šveicarijos bendrovės „Stadler Rail“ antrinės Ispanijos įmonės „Stadler Valencia“.
Nesutarimai su „Elecnor“ spręsti teismuose
V. Žalimas elektrifikavimą pavadino vienu iš dviejų Lietuvos geležinkelių infrastruktūros „mega projektų“ – šalia milijardinės vertės europinės vėžės „Rail Baltica“ statybos.
Vis dėlto, anot jo, buvo kilę nesutarimų su rangove – Ispanijos bendrove „Elecnor“: „Su rangovu mums gana sunkiai sekėsi vesti šitą projektą dėl išsiskiriančių nuomonių, dėl mūsų statybinės bazės, rangovo noro dirbti kitaip nei mes galime leisti.“
„LTG Infra“ vadovas tikino vykęs į Madridą derėtis su rangove „dėl projekto išjudinimo“ siekiant spėti elektrifikuoti liniją suplanuotais terminais ir lėšomis. Jo teigimu, ispanų bendrovė sutiko aiškintis teismuose.
„Sutarėme tokį dalyką: nuomonės skiriasi, yra įstatymai, kurių reikia laikytis, tačiau turime atskirti du dalykus – projektą reikia padaryti, o dėl ko nesutariame, išsiaiškinsime teisme. Ir Ispanai sutiko eiti šiuo keliu“, – pasakojo V. Žalimas.
„Manau, ten įvyko tas lūžis, leidęs mums užbaigti šį etapą ir gauti leidimą eksploatuoti šią liniją“, – kalbėjo jis.
BNS anksčiau skelbė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalį galutinai atmetė „Elecnor“ ir jos partnerės „Instalaciones Inabensa“ ieškinį, kuriuo įmonės reikalavo 5,22 mln. eurų padidinti elektrifikavimo darbų kainą bei pratęsti jų baigimo laiką.
„Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ teisme siekė pakeisti 2019 metais pasirašytos sutarties kainą ją padidinant 5,2 mln. eurų bei pratęsiant darbų terminą.
Kaip rašė BNS, vėliau iki 493 mln. eurų padidintos vertės Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimo projektas apima 363 kilometrų ruožą įrengiant 900 km ilgio kontaktinį tinklą. Jį įrengė Ispanijos bendrovė „Elecnor“ ir jos partnerė „Instalaciones Inabensa“.
Projektą sudarė trys dalys – Vilniaus geležinkelio mazgas, ruožai Kaišiadorys–Radviliškis ir Radviliškis–Klaipėda.
Elektrifikuotas ruožas dabar driekiasi nuo Kenos geležinkelio stoties netoli sienos su Baltarusija iki Klaipėdos.
(be temos)