Po devynerių metų Lietuvoje trys ketvirtadaliai gyventojų turėtų sportuoti ir mankštintis, kiekvienoje savivaldybėje bus įrengta po baseiną, 10 tūkst. gyventojų bus įrengta 40 sporto infrastruktūros objektų - šie ir kiti uždaviniai numatyti ketvirtadienį priimtoje 2010-2020 metų valstybinėje sporto plėtros strategijoje.

Už ją balsavo 90 Seimo narių, prieš balsavusiųjų ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Dokumente teigiama, kad ilgalaikė ar vidutinės trukmės valstybinė sporto strategija iki šiol nebuvo rengiama. Sporto plėtros programos iki šiol rengta, atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą 2002 metais.

"Kai sporto plėtrai kasmet skiriamos valstybės biudžeto lėšos iki 2007 metų vos perkopė 30 mln. litų, kalbėti apie kokią nors realią plėtrą pagal šią programą nebuvo jokių galimybių. Kita vertus, iš tiesų sportui skirtos valstybės lėšos (taip pat savivaldybių lėšos) yra gerokai didesnės. Spėtina, kad didėja ir privataus verslo finansinis indėlis į sporto plėtrą. Tačiau nei bendros šios srities finansavimo apskaitos, nei kompleksinio požiūrio ir rimto bandymo koordinuoti šią sritį valstybės mastu iki šiol nebuvo", - rašoma strategijoje.

Joje užsibrėžta, kad 2020 metais sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų dalis Lietuvos visuomenėje turi sudaryti 75 proc. 2006 metų duomenimis, tokių buvo 52 procentai.

Organizuotai sportuojančių gyventojų šalyje turėtų nuo 9 proc. 2006 metais padaugėti iki 25 proc. 2020 metais. Sporto infrastruktūros objektų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų, turėtų būti įrengta daugiau nei dvigubai, visose seniūnijose turėtų vykti reguliarios bendruomenės sporto varžybos, gyventojų, organizuotai lankančių sporto klubus, viešąsias sporto įstaigas, nuo 170 tūkst. 2008 metais privalo išaugti iki 210 tūkst. 2020 metais.

Dokumente nurodyta, kad miestų, miestelių ir kaimų, kuriuose įrengta dviračiams pritaikyta pagrindinių gatvių infrastruktūra, procentinė dalis po devynerių metų turi sudaryti 50 procentų, 10 tūkst. gyventojų turi tekti trys sezoninės ir nuolatinės čiuožyklos, slidinėjimo trasos, jau 2015 metais savivaldybėse turėtų būti 60 baseinų bei sveikatingumo ir sporto bazių.

Sporto plėtra, anot strategijos, turės įtakos nusikalstamumui ir žmonių sveikatai. Nepilnamečių nusikalstamumas turėtų sumažėti dvigubai, mirtingumo dėl kraujotakos ligų - beveik 15 procentų.

Viliamasi, kad vidutinė moterų sveiko gyvenimo trukmė 2020 metais moterų bus 70 metų, vyrų - 65 metai. 2005 metais šis rodiklis atitinkamai buvo moterų - 54,3 metų, vyrų - 51,2 metų.

Strategijoje iškeltiems uždaviniams įgyvendinti bus parengtos naujos arba pratęstos ir patobulintos anksčiau vykdytos programos.