R.Javtokas: nemanau, kad būsime vidutiniokai

Robertas Javtokas šiemet gali būti vyriausias Lietuvos rinktinės krepšininkas, bet nė nenori pagalvoti, kad vasarą rinktinę iškeistų į poilsį.

Trisdešimtmetis vidurio puolėjas sako nekantriai laukiantis treniruočių stovyklos pradžios, nes nuotaika per ją būna ypatinga.

Rinktinės kapitonas į stovyklą greičiausiai atvyks neturėdamas kontrakto kitam sezonui. Maskvos srities „Chimki“ nepratęsė sutarties ir lietuvis ieškosi naujo klubo.

„Greičiausiai „Chimki“ nebeliksiu, o kur būsiu, dar nežinau. Dar yra daug laiko apsispręsti ir manęs niekas nespaudžia. Nėra uždavinio pasirašyti sutartį iki rinktinės stovyklos. Aš atostogauju, o agentai dirba savo darbą“, – trečiadienį kalbėjo R.Javtokas.

– Ar jau aiškėja kurioje šalyje kitą sezoną atsidursite? – žurnalistai paklausė R.Javtoko.

– Rusijoje nelabai norisi likti, nes jau atsikandau (juokiasi). Norėtųsi žaisti Eurolygoje, bet ne visada tai, ko nori, įvyksta. Kai bus variantas, svarstysiu viską.

– Praėjusį sezoną nieko nelaimėjote. Kaip įvertintumėte pasibaigusius krepšinio metus?

– Sąžiningai pasakius, buvo sunku. Iki naujų metų viskas ėjosi gerai, bet kai titulų nelaimėjome, tai sunku. Pralaimėjome daug lemiamų rungtynių. Pats asmeniškai gaudavau daug žaisti, tai lyg ir normalu. Normalus sezonas, bet gaila, kad nieko nelaimėjome. Man tai buvo banguoti metai. Jeigu vienose rungtynėse pelnydavau daugiau taškų, tai kitose apskritai išmesdavau tik vieną metimą ir tą patį – pakartojęs kažkieno kito. Rusijoje rotacija tokia, kad ant suolo kartais sėdi tik todėl, kad aikštėje turi būti rusai.

– O pačiam nebėra noro likti „Chimki“ ekipoje?

– Ne vien nuo manęs priklauso. Jeigu komanda pasiėmė naujus centrus ir nėra suinteresuota, kad likčiau, nemanau, kad norėčiau ten likti pats.

– Artėja Lietuvos rinktinės stovykla. Kokios mintys prieš ją?

– Visada po sezono norisi pailsėti, o tas mėnesis labai greitai pabėga. Bet aš jau pasiilgau rinktinės, tos atmosferos, noriu pamatyti naujus veidus, senus. Tai ne vien krepšinis, tai lyg ir gyvenimo būdas, pripranti važiuoti į rinktinę. Norisi ten dalyvauti, norisi tokių akimirkų, yra užsidegimas laimėti. Pernai nepasisekė, todėl šiemet turime tikrai atsitiesti. Norisi reabilituotis ir parodyti, kad galime žaisti. Aišku, treneris turės didelę užduotį viską suderinti, bet kiek jį pažįstu, žinau, kad tai geras treneris.

– Šiemet rinktinė gali būti itin jauna. Kaip gali skirtis jos žaidimas nuo ankstesnių metų?

– Vis tiek turime žaidėjų, kurie ne pirmus metus bus rinktinėje. Tikiuosi, kad viską suderinsime ir parodysime gerus rezultatus. Jau kartą taip vykome į Serbiją (2005 metais), kai buvo daug jaunimo, bet pralaimėjome tik vienas rungtynes. Atsinaujinimas turi vykti, nes vyksta visose šalyse, bet žaidėjų yra gerų ir pats jais tikiu.

– Ar pačiam nekyla tokių minčių kaip kitiems žaidėjams, kad jau reikėtų pailsėti nuo rinktinės?

– Visada būtų smagu pailsėti. Ir šiemet buvo tokia mintis, kad jeigu nepateksime į pasaulio čempionatą, bus laiko pailsėti. Bet papuolėme ir kol mane kviečia, kol esu reikalingas, kodėl gi ne? Man nėra problemų su sveikata, nematau, kodėl reikėtų atsisakyti. Be to, turiu dar noro ir užsidegimo žaisti. Neateinu žaisti tik dėl pinigų ar užsidėti kažkokį pliusą, jaučiu didelį malonumą žaisdamas, todėl ir važiuoju.

– Iškritus Marijonui Petravičiui, ką matote kaip savo pagrindinį konkurentą dėl vietos rinktinėje?

– Nežinau. Galvoju, kad bus Lavrinovičius, Marijonas, o dabar, atrodo, nė vienas iš jų nedalyvaus. Su Pauliumi Jankūnu žaidžiau vienoje komandoje, gal jis gali penktoje pozicijoje rungtyniauti, gal Martynas Andriuškevičius. Kai atvažiuosime į stovyklą, tada ir pamatysime.

– Užsienyje vyrauja tokia nuomonė, kad Lietuvos rinktinė be pagrindinių krepšininkų bus eilinė vidutiniokė. Sutiktumėte su tuo?

– Apie tai bus galima kalbėti tik po čempionato. Charakteris ir tikėjimas labai daug duoda. Jeigu visi važiuos tik pasirodyti, tai nieko nebus. Bet manau, kad treneris Kęstutis Kemzūra yra toks griežtas, kad jis viską padarys, kad žaistume pagal jo planą. Nemanau, kad būsime vidutiniokai, nes Lietuvoje krepšinis yra daugiau nei vidutinybė.