LTOK asamblėja neleido D.Rimšaitei Londone atstovauti Rusijai

LTOK generalinė asamblėja paskelbė savo verdiktą. Nuspręsta neleisti penkiakovininkei Donatai Rimšaitei atstovauti Rusijai 2012 -ųjų metų olimpinėse žaidynėse Londone.

Asamblėjos nariai balsavo taip: neleisti sportininkei atstovauti Rusijai Londono olimpinėse žaidynėse - 59, susilaikė - 7, vienas už leidimą.

Tik paskelbus balsavimo rezultatus penkiakovininkė paliko asamblėjos salę.

D.Rimšaitė atvyko į asamblėją

Pati sportininkė, nors buvo uždrausta pasisakyti asamblėjoje, visgi atvyko, tačiau kalbėti su žiniasklaida iki sprendimo paskelbimo nenorėjo. „Visi komentarai bus po asamblėjos“, - žurnalistams nukirto penkiakovininkė.

„Gavome D. Rimšaitės pasirašytą laišką, kuriame prašome jos klausimą peržiūrėti jai nesant, nes tikrinsis sveikatą. Dabar sportininkė yra už durų. Gavome naują prašymą išsakyti savo nuomonę“, - skaitė A. Poviliūnas asamblėjos dalyviams.

Asamblėja balsavo.  A. Povilūnas prasitarė neturintis nieko prieš, kad sportininkė dalyvautų. Asamblėjos nariai nusprendė sportininkę įsileisti. Dešimt asamblėjos narių pasisakė „prieš“. „Esame demokratiški, be to neturime ko slėpti“, - pabrėžė A. Poviliūnas, sulaukęs po balsavimo pastabų, kad D. Rimšaitės nebuvo galima įsileisti.

A. Juozaitis kalbėdamas apie D. Rimšaitės klausimą pastebėjo, kad tai yra sporto kultūros klausimas. „Jėga olimpinėse žaidynėse - komandų išsaugojimas. Dabar jau neturime mokslo žmonių Lietuvoje. Saviapgaulė yra išvažiavusio žodžiai, kad “esu lietuvis ir kažką padarysiu užsienyje" . Mus spaudžia, neturime pasiduoti, nes tai būtų blogas pavyzdys kitiems mūsų sportininkams. Balsuosiu prieš leidimą jai startuoti už kitą šalį“, - kalbėjo filosofas.

„Pritarius A. Juozaičiui, - kalbėjo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viktoras Majauskas. - Manau, Donata apgavo trenerius, federaciją, valstyvės prezidentę, kuri pati sportininkei įteikė garbingą medalį. Žmogus pamynė sporto prasmę, olimpizmo prasmę. Balsavimas turėtų būti vienareikšmiškas. Jeigu balsavimas bus teigiamas D. Rimšaitės atžvilgiu, atsistatydinsiu iš prezidento posto“.

Užtarimo nesulaukė

Daina Gudzinevičiūtė teigė prisiskaičiusi straipsnių internete ir pastebėjo, kad išdavike Donatos vadinti nevertėtų. „Ne pats poelgis blogas, tačiau jo forma, - kalbėjo olimpinė čempionė. - Linkiu jai sėkmės kitose olimpinėse žaidynėse, bet ne Londone“.

Teisės specialistas Kazimieras Motieka pastebėjo, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. „Nežinojimas olimpinės chartijos, neatleidžia nuo atsakomybės. Sportininkės elgesys siekiant dalyvauti už kitą šalį neatitinka olimpinės chartijos 42 straipsnio, todėl jos ir Rusijos reikalavimai neatitinka sportinės moralės. Kaip dainavo V. Kernagis “palikime vergo dalią vergui". Laikykimės olimpinės chartijos nuostatų“, - sakė teisininkas.

Rimgaudas Balaiša pastebėjo, kad nėra nė vieno aspekto, kodėl galima būtų balsuoti „už“. „Pirmas - pats Donatos elgesys. Šiandien ji čia, bet tai reikėjo daryti anksčiau. Antra - visur gyvenime yra taisyklės. Jų reikia laikytis. Jeigu pakeitei savo šalį, trejus metus negali dalyvauti olimpinėse. Tai yra taisyklė. Rusai dabar mus spaudžia dėl demokratijos, tačiau yra taisyklės. Trečias aspektas - kiek Rusija tikisi iškovoti medalių? 20-30? O mes? Juk juoktųsi visi pačioje Rusijoje, jei Donata būtų trejetuke, o mūsų Laura Asadauskaitė liktų ketvirta“, - kalbėjo R. Balaiša.

Olimpinių sporto šakų komisijos pirmininkas V. Paketūras teigė nematantis kitos galimybės vertinant sportininkės etiką ir pasiūlė asamblėjai balsuoti „prieš“.

D.Rimšaitė: savo šaknų neatsisakau

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis pastebėjo, kad asamblėja atstovauja Lietuvos sporto interesus. „Donata yra suaugęs žmogus. Ji nėra nusikaltėlė, tačiau žinojo, kokios gali būti pasekmės. Kodėl atstovaudami savo sportą turime daryti išimtis? Sportininko amžius labai trumpas, kartais jie yra neįvartinami, sportininko išėjimas - ar iš gero gyvenimo? - klausė E. Skrabulis. - Ar mes padarėme viską, kad mūsų sportininkai būtų įvertinti pagal nuopelnus. Ji įmetė akmenuką į vandenį, kuris yra nusistovėjęs. Po balsavimo turime savikritiškai pasižiūrėti į save“.

Asamblėjoje prasidėjo kuždesys, kai žodžio paprašė pati sportininkė. Jai buvo leista pasisakyti pabrėžus, kad Lietuva - demokratinė valstybė.

„Esame ne teisiamųjų suole. Daug čia pasakytų žodžių yra ne tiesa, suprantu, kad sunku atsidurti mano vietoje. Myliu žmogų su kuriuo gyvenu. Tuo metu maniau, kad tai yra svarbiausia. Esu moteris ir man svarbiausia yra šeima. Skaudu, kad užsitraukiau nemalonę savo šalyje, - tramdydama emocijas kalbėjo D. Rimšaitė. - Neatsisakiau savo pilietybės ir vardo. Visi žinos, kad esu kilusi iš Lietuvos. Savo šaknų neatsisakau. Artimiausi mano žmonės žino, kad ilgiuosi namų ir savo šalies“.

Jos kalbą nutraukė asamblėjos narių šūksniai: „Kokią šalį myli? Rusiją?“

Asamblėjos nariai balsavo taip: neleisti atstovauti Rusijai Londono žaidynėse - 59, susilaikė - 7, vienas už leidimą.

Tik paskelbus balsavimo rezultatus penkiakovininkė staigiai paliko asamblėjos salę.

Aptarė praėjusių metų rezultatus

„Dėkoju KKSD generaliniam direktoriui, kuris atkreipė dėmesį į mano kalbas apie stipendijų didinimą sportininkams. Tai bus puiki motyvacija visiems olimpinių sporto šakų atstovams“, - išvardinęs visus praėjusiais metais aukštus rezultatus pademonstravusius sportininkus sakė LTOK vadovas A. Poviliūnas asamblėjos pradžioje.

Jis didžiavosis Lietuvos sportininkais, kurie tarptautinėse varžybose įveikdavo atletus iš valstybių, kurios turi kur kas geresnes sąlygas ruoštis atsakingiems startams. „Lietuvos sportui 2011-ieji buvo sėkmingi. Praėjusiais metais įvyko labai daug tarptautinių susitikimų, buvo gautos subsidijos  atskiroms programoms, sulaukėme nemažai ambasadorių vizitų“, - kalbėjo LTOK prezidentas.

„Praėjusiais metais buvo ir sunkių dienų, kurios galėjo nulemti LTOK likimą. Finansiniai metai tikrai buvo audringi. Tam tikri Seimo galimai priimti įstatymai būtų užkirtę pinigų kelią į LTOK biudžetą, būtų apsunkintas olimpinės programos finansavimas, o dalyvavimas Londono olimpinėse žaidynėse – pakibęs ant plauko“, - finansinę LTOK būseną praėjusiais metais priminė A. Poviliūnas.

Jis taip pat priminė ir „Snoro“ bankrotą, kuris sujaukė LTOK finansinius reikalus. „Tačiau metus baigėme be skolų ir įvykdę visus finansinius įsipareigojimus“, - pasidžiaugė A. Poviliūnas.

Lietuvos olimpinio fondo įšaldytos lėšos banke „Snoras“ - 5, 084, 5 tūkst. litų.

Asamblėjos metu buvo pristatyta ir 2011 LTOK metų išlaidos. Programoms „Londonas 2012“ ir „Rio 2012“ buvo išleista 4, 4 mln. litų, LTOK direktoratas buvo finansuotas 650 tūkst. litų

LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis pastebėjo, kad 2012 metais svarbiausi įvykiai - dalyvavimas Londono olimpinėse žaidynėse. Taip pat tarp prioritetinių sričių numatyta švietimas ir sporto sklaida, tarptautiniai santykiai.

Prasidėjus diskusijoms pirmasis atsistojo LTOK viceprezidentas Algirdas Raslanas, kuris pastebėjo, kad svarbiausia šiuo metu yra išlaikyti visas sporto labui dirbančias organizacijas išvien. „Neduoda ramybės neapibrėžti dalykai sportininkų pasirengime. Nėra teisingai apibrėžtas organizmo atsigavimo laikotarpis, pedafoginį procesą reikia griežtinti ir taikyti girežtesnę priežiūrą“, - pastabomis dalinosi A. Raslanas.

Jis nepagailėjo liaupsių varžybų organizatoriams. „Žinoma, pagrindinis mūsų siekis - turėti kuo daugiau olimpiečių“, - sakė LTOK viceprezidentas.

A. Juozaitis kalbėdamas apie D. Rimšaitės klausimą pastebėjo, kad tai yra sporto kultūros klausimas. „Jėga olimpinėse žaidynėse - komandų išsaugojimas. Dabar jau neturime mokslo žmonių Lietuvoje. Saviapgaulė yra išvažiavusio žodžiai, kad “esu lietuvis ir kažką padarysiu užsienyje". Mus spaudžia, neturime pasiduoti, nes tai būtų blogas pavyzdys kitiems mūsų sportininkams. Balsuosiu prieš leidimą jai startuoti už kitą šalį“, - kalbėjo filosofas.