Palaidojusi "Visuomio" idėją Vyriausybė pirmadienį patvirtino Valstybinių įmonių efektyvumo didinimo koncepciją ir tikisi, kad jau kitąmet šios įmonės šalies biudžetą papildys šimtais milijonų litų dividendų.

Valstybė valstybėje

"Iš esmės Vyriausybėje jau apsispręsta dėl valstybinių įmonių valdymo pertvarkos. Dėl to trečiadienį dar bus galutiniai sprendimai. Patvirtintos nuostatos, kurios leis pasiekti efektyvesnio tų įmonių valdymo, leis tiksliai ir aiškiai skaičiuoti įmonių finansus", – po Vyriausybės pasitarimo teigė premjeras Andrius Kubilius.

Anot jo, valstybei priklausančios įmonės finansus skaičiuos ne tik ministerija, kuri tą įmonę kuruoja, bet ir Finansų ministerija. "Koncepcijoje taip pat kalbama apie kitokį įmonių valdybų formavimą, aiškesnių tikslų formulavimą, komercinės veiklos atskyrimą nuo nekomercinės", – kalbėjo A.Kubilius.

"Iki šiol nesame išgyvendinę to, kad tos įmonės gyvuoja kaip atskiros valstybės valstybėje", – apgailestavo premjeras. Todėl, anot jo, ir yra būtina valstybei priklausančių įmonių valdymo pertvarka.

Tikisi 300 mln. litų

Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009-ųjų metinės apžvalgos duomenimis, apie 300 valstybės įmonių turi maždaug 18 mlrd. litų vertės komercinio turto. Tačiau už 2009 m. į valstybės biudžetą gauta tik apie 44,8 mln. litų dividendų.

Metinė apžvalga parodė, kad valstybės komercinio naudojimo turto portfelis veikia nepakankamai efektyviai, visų įmonių veiklos rezultatai prasti, daugelio jų finansinė grąža gerokai žemesnė nei Europos šalių vidurkis. Vyriausybė tikisi, kad šis skaičius galėtų būti "keliskart didesnis, jeigu įmonės būtų valdomos efektyviai".

"Pavedama Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms pateikti artimiausiu metu tokius sprendimus, kurie leistų kitais metais iš šių ministerijų valdomų įmonių papildomai gauti 300 mln. litų pajamų į valstybės biudžetą, išnaudojant visus galimus tokių pajamų šaltinius – papildomus dividendus, istorinį nepaskirstytą pelną, įmonės kapitalo struktūros peržiūrą ir nepagrindinėms funkcijoms naudojamo turto privatizavimą", – sakė A.Kubilius.

Brangs elektra?

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas iškart prabilo, kad papildomų dividendų valstybė vargu ar gali tikėtis, jei nebus didinami tarifai: "Energetikos įmonės yra reguliuojama sritis. Galimi įvairūs keliai, bet viena grėsmių – tai, kad papildoma našta gali gulti ant vartotojų."

Jis nesiryžo prognozuoti, kiek Energetikos ministerijos valdomos įmonės galėtų papildyti valstybės biudžetą: "Aš tikrai prašysiu ministerijos atstovų įmonių valdybose, kad būtų artimiausiu metu atlikti šie skaičiavimai ir kad įmonės kiek įmanoma prisidėtų prie biudžeto pajamų."

Anksčiau premjero patarėjas Mykolas Majauskas yra sakęs, kad iš energetikos įmonių dividendų galima tikėtis nebent 2012 m. "Deja, nepaisant valstybės valdomo energetikos sektoriaus bendrovių sukaupto apie 1,3 mlrd. litų nepaskirstyto pelno, į biudžetą jis planuoja sumokėti vos 40 mln. litų ir tik 2012-aisiais", – sakė M.Majauskas.

VST, Rytų skirstomieji tinklai ir "Lietuvos energija" per 2008 m. sumokėjo vos 38 tūkst. litų dividendų, 2009 m. – nė lito. M.Majausko manymu, dividendų šios įmonės galėtų išmokėti ir nedidindamos tarifų, o efektyviau išnaudodamos kapitalo struktūrą.

"Visuomio" pakaitas

Valstybės įmonių efektyvumo didinimo koncepcija pakeičia žlugusį "Visuomio" projektą. Siūlyta, kad specialiai sukurta kontroliuojančioji įmonė "Visuomis" taptų viso valstybei priklausančio turto – nuo miškų iki geležinkelių, uostų ir energetikos bendrovių – valdytoja ir prižiūrėtoja. Tačiau šiai idėjai pasipriešinta Seime. Ji nesulaukė ne tik opozicijos, bet ir daugumos valdančiųjų palaikymo.

Pagal naująją koncepciją numatyta, kad valstybės įmonės ir toliau išliks pavaldžios šakinėms ministerijoms, tačiau Finansų ministerija valstybės valdomoms įmonėms kasmet nustatys siektinus finansinius rodiklius, kiek jos turės sumokėti dividendų į valstybės biudžetą. Šiuos rodiklius kitiems metams Finansų ministerija turi nustatyti dar iki šių metų pabaigos.

Ūkio ministerija prižiūrės, kaip įgyvendinamos dar šių metų liepą Vyriausybės patvirtintos valstybės įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairės. Jos numato, kad jau 2011 m. visos valstybės valdomos įmonės privalo rengti metines ir ketvirčio finansines ataskaitas, viešai skelbti įmonės tikslus ir užduotis, esamą darbuotojų skaičių, metinį darbo užmokesčio fondą, įmonės vadovų ir jų pavaduotojų mėnesinę algą, finansiniais metais įvykdytus, vykdomus ir planuojamus pirkimus ir investicijas.

Veiks pagal privačių bendrovių taisykles

Koncepcijoje numatoma, kad valstybės valdomos įmonės bus peržiūrėtos, siekiant atskirti komercines ir nekomercines funkcijas, komercines funkcijas atliekančios valstybės valdomos įmonės bus pertvarkytos į akcines ar uždarąsias akcines bendroves. Jos vykdys veiklą vadovaudamosi tais pačiais teisės aktais ir reikalavimais, kokie yra taikomi privačioms bendrovėms.

Planuojama parengti Nuosavybės teisės įgyvendinimo gaires, kuriose bus nustatyta valstybės valdomų įmonių valdymo organų narių skyrimo ir jų atlygio skaičiavimo tvarka. "Valdybų nariai bus visiškai atsakingi už nuostolius, kuriuos gali sukelti jų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas", – rašoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Taip pat, anot pranešimo, "bus sukurta skaidri šių įmonių vadovų atlyginimų skaičiavimo tvarka – planuojama, kad atlyginimai bus susieti su pasiektais įmonės veiklos rezultatais, vadovų atlygio nustatymo principai bus vieši".

Dirbo premjero pavedimu

"Visiškai netoleruotina, kai patarėjai paskambina ir dirba turėdami mano suteiktus įgaliojimus, o įmonių vadovai paskui bėga į spaudą ir aiškina, kad patarėjams reikia eiti pas gydytoją. Tokia veikla ir pozicija yra nepriimtina. Įmonės ir jų vadovai neturi valdyti valstybės", – pirmadienį, kalbėdamas apie "Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos pareiškimus, sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Tačiau žurnalistų paklaustas, ar bus keičiamas "Lietuvos geležinkelių" vadovas, premjeras atsakė: "Šiuo metu to nesvarstom."

Viešas S.Dailydkos ir premjero patarėjo M.Majausko konfliktas įsiplieskė, kai pastarasis skambino "Lietuvos geležinkelių" vadovams ir pareikalavo, kad kitąmet ši įmonė į biudžetą pervestų papildomus 250–300 mln. litų. Vėliau M.Majauskas pranešė, kad S.Dailydka jam esą grasino, o praėjusią savaitę premjero patarėjas kreipėsi į policiją ir prašė ištirti, kaip jo dukters vežimėlyje atsirado peilis. Tokius kaltinimus "Lietuvos geležinkelių" vadovas pavadino absurdiškais ir, be kita ko, patarė M.Majauskui "apsilankyti pas gydytojus".