Be švietimo bei mokslo pertvarkymo ir inovacijų Lietuvos ekonomikos plėtra jau po kelerių metų gerokai sulėtės, o šalies ūkis vargu ar atlaikys naująją konkurenciją Europos Sąjungoje. Tokios bauginančios mintys skambėjo Seime vykusioje konferencijoje, kurioje švietimo, mokslo ir verslo atstovai nagrinėjo Pasaulio banko ataskaitą apie Lietuvos žinių ekonomikos plėtrą.
Naujoves būtina kurti vietoje
Anot konferencijoje pasisakiusio profesoriaus Viktoro Butkaus, šiuo metu Lietuvos ekonomika sparčiai plėtojasi ir sugeba konkuruoti dėl palyginti pigios darbo jėgos ir nebrangių žaliavų, tačiau ši situacija tęsis tik penkis, o daugių daugiausiai - dešimt metų. Vėliau be inovacijų šalies ūkis pateks į aklavietę.
Netgi inovacijos padėties neišgelbės, jei tos inovacijos nebus kuriamos vietoje. Reikia rinktis naują kelią - kurti pramonę, kuri grindžiama ne iš užsienio įvežtų inovacinių produktų diegimu, o tų produktų kūrimu. Sistemos, kuriančios unikalius, patentuotus ir konkurencingus inovacinius produktus, Lietuvoje kol kas nėra, - teigė V.Butkus.
Seimo narys Andrius Kubilius pabrėžė, kad Lietuvoje susiklosčiusi verslo aplinka kol kas nėra palanki inovacijoms. Valstybė turi daug verslo paramos programų, tačiau neaišku, ar jos skatina inovacijas, - tvirtino A.Kubilius.
Lietuva yra trečia valstybė pasaulyje, apie kurios žinių ekonomikos plėtrą ir padėtį ataskaitą parengė Pasaulio bankas. Iki tol tokios ataskaitos buvo parengtos Kinijai ir Pietų Korėjai. Neseniai tokios ataskaitos sulaukė ir Čilė.
Ataskaitoje pažymima, jog Lietuva nepakankamai nuveikė tobulindama švietimą ir per mažai dėmesio kreipė tobulindama inovacijų sistemas. Tačiau tuo pačiu metu nepamirštama pabrėžti, kad pastaraisiais metais Lietuva pasiekė pažangos keliose žinių ekonomikos srityse, visų pirma ekonominio ir institucinio režimo tobulinimo bei informacijos ir ryšių technologijos infrastruktūros kūrimo srityse.
Žinios - ne tik elitui
Ataskaitos rengėjų nuomone, Lietuvai iškyla būtinybė kurti naujas ekonomikos augimo varomąsias jėgas ir didinti ekonominių veiklos rūšių įvairovę. Pagrindinis konkurencingumo augimo veiksnys - sistemingas žinių kūrimas, naudojimas ir skleidimas visame ūkyje bei visuomenėje - ne tik modernias technologijas taikančiose pramonės šakose, bet ir tekstilės, medžio apdirbimo, žemės ūkio sektoriuose.
Žinios kuo toliau, tuo labiau turės didesnę reikšmę darbo našumui ir gebėjimui konkuruoti. Pasaulio banko ekspertų nuomone, Lietuva, nors ir turi susiformavusią žinių vertinimo kultūrą, nepakankamai išnaudoja savo žinių išteklius - žmones, švietimo sistemas, mokslininkus ir verslininkus, taip prarasdama dalį galimybių konkuruoti tarptautiniu mastu. Žinias, pasak ataskaitos rengėjų, būtina skleisti ne tik išsilavinusiuose elito sluoksniuose, bet ir visoje plačioje visuomenėje.
2002-2003 m. pasaulinės konkurencingumo ataskaitos, kurią neseniai paskelbė Pasaulio ekonomikos forumas, duomenimis, pagal dabartinį gebėjimą konkuruoti tarptautiniu lygiu Lietuva yra 49 vietoje iš 75 šalių. Ji gerokai lenkia Rusiją ar Ukrainą, tačiau atsiduria besirengiančių stoti į Europos Sąjungą šalių sąrašo pabaigoje.
Ekspertai pateikė receptą
Kaip teigia Pasaulio banko ekspertai, artimiausiais metais Lietuva susidurs su naujais išbandymais.Įstojusi į Europos Sąjungą ji susidūrs su padidėjusia bendrosios rinkos konkurencija.
Pasaulio bankas ne tik išanalizavo dabartinę padėtį bet ir pasiūlė tam tikras rekomendacijas bei veiksmų planą, ką reikėtų daryti, kad Lietuva sėkmingai modernizuotų savo ekonomiką, priderindama ją prie sparčiai kintančios naujosios pasaulinės ekonomikos.
Naujausi komentarai