Energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti užsimoję verslininkai kritikuoja politikus – esą šie rengiasi apriboti žaliosios energetikos plėtrą. Energetikos ministerija tai neigia, tačiau pripažįsta, kad šalies prioritetas yra pigesnė branduolinė energija.

Pakeitė per naktį

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (LAIEA) teigimu, Seimo Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo rengimo darbo grupė siūlo projektą, kuris diskriminuoja vėjo energetikos sektorių.

"Nors specialioje Seimo darbo grupėje pusmetį aktyviai dalyvavome rengiant įstatymo projektą, į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje atsinaujinančių išteklių energetiką rengiamasi ne skatinti, o riboti", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi LAIEA prezidentas, buvęs Seimo narys Artūras Skardžius.

Anot jo, visus metus rengtas įstatymo projektas pakeistas per naktį, tai esą suvaržys atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir galimybes pigiau pasigaminti elektros energijos. LAIEA atstovai konferencijoje tikino, kad vėjo energija vartotojams jau dabar yra pigesnė už šiluminėse elektrinėse gaminamą elektrą.

Vis dėlto "Lietuvos energija" Elektrėnuose pagamintą elektros energiją perka po 28–29 centrus, o vėjo energiją – po daugiau nei 30 centrų už kilovatvalandę (kWh). Paskutines veiklos dienas skaičiuojanti Ignalinos atominė elektrinė 1 kWh gamina už maždaug 6 centus.

Siūlo įvesti apribojimus

Verslininkai argumentuoja, kad įstatymo projekte atsirado netikėtų apribojimų: vėjo elektrinėms siūloma nustatyti maksimalią 500 megavatų (MW) galios ribą, saulės elektrinėms – 10 MW, hidroelektrinėms – 200 MW.

"Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkų teigimu, prie esamų elektros tinklų drąsiai galima prijungti iš viso apie 2000 MW siekiančius energijos gamybos įrenginius", – tikino A.Skardžiaus.

Be to, yra numatytas reikalavimas iš būsimo vėjo elektros energijos gamintojo pateikti 50 tūkst. litų banko garantą vienam megavatui. Tad optimaliam 100 MW vėjo parkui įsipareigojimas bankui turėtų sudaryti 5 mln. litų. "Jei gamintojas laiku neįvykdytų nors vienos elektrinės prijungimo sąlygos, ši suma atitektų elektros tinklo valdytojui", – sakė LAIEA prezidentas.

Taip pat numatoma leidimus įgyvendinti projektus jūroje išduoti konkurso būdu, kai valstybė savo lėšomis bus įvertinusi poveikį aplinkai. Anot A.Skardžiaus, neatsižvelgiama į tai, kad kai kurios įmonės jau yra įpusėjusios ar baigusios vertinimo procesą, o kada valstybė turės tam lėšų – neaišku.

LAIEA narių nuomone, tokios nuostatos prieštarauja Vyriausybės programoms, ES direktyvoms ir Nacionalinio susitarimo nuostatoms, kurios numato energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos skatinimą ir plėtrą. A.Skardžius taip pat užsiminė, kad toks įstatymas gali tenkinti elektros ir dujų importuotojų interesus.

Elektros tinklai neatlaikytų

Energetikos ministerija paneigė ir šiuos verslininkų priekaištus. Jokios diskriminacijos čia nėra, dėmesio skiriama visų rūšių energijai. Apribojimus įvesti siūloma vien dėl saugumo. Kita vertus, Energetikos ministerija yra ne kartą sakiusi, kad šiuo metu prioritetiniu projektu laikoma nauja atominė elektrinė.

"Situacija sudėtinga, nes dabartinė elektros tinklų būklė nėra pati geriausia, pralaidumas ir galimybės prijungti daug naujų gamintojų nedidelės. Jeigu visiems naujiems gamintojams iš karto būtų uždegta žalia šviesa, elektros tinklai tiesiog sudegtų. Tada griūtų visa elektros tiekimo sistema. Viena išeičių – pasiūlyti patiems vėjo elektrinių statytojams prisidėti prie elektros tinklų plėtros", – aiškino energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis.

Mokslininkai palaiko ministerijos argumentus: be didelių investicijų prie elektros tinklų būtų galima prijungti ne daugiau kaip 500 MW elektros tieksiančius gamintojus.

"Per esamus tinklus saugiai tiekti galima dar apie 500 MW. Prie mūsų elektros tinklų galima prijungti ir daugiau nei 2000 MW elektros energijos gaminančius įrenginius, bet tam reikia nemažų investicijų. ", – dienraščiui patvirtino Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas.

Lietuvos įsipareigojimai

Lietuva iki 2020 m. yra įsipareigojusi pasiekti, kad 23 proc. visos sunaudojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu iš atsinaujinančių šaltinių gaminama apie 14–15 proc. visos šalyje sunaudojamos energijos. Tiesa, didžioji dalis iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos energijos tenka šilumai. Šalyje pagamintos elektros dalis panaudojant vandens, vėjo ir saulės energiją sudaro kiek daugiau negu 3 proc. visos elektros energijos.