Žemdirbiai net ir negavę ES pinigų ketina statyti pieno perdirbimo gamyklą. Tokio ryžto projektą stumiantiems ūkininkams, matyt, įkvėpė ir užnugaryje stovintis ekspremjeras Adolfas Šleževičius.
Produktai – netradiciniai
Aistras pieno perdirbimo rinkoje kelianti kooperatinė pieno perdirbimo bendrovė, kaip paaiškėjo, planuoja gaminti ne tradicinius pieno gaminius, o kazeino ir pieno išrūgų baltymus. Projektą ėmėsi vykdyti bendrovė "Proteinų technologijos", kuriai atstovauja A.Šleževičius, premjero pareigas ėjęs 1993–1996 m. Pasitraukęs iš politikos A.Šleževičius užsiėmė įvairios technologinės įrangos, tarp jų – ir pieno pramonei, prekyba.
"Dalyvaujame kaip projekto plėtotojai. Pagal jungtinės veiklos sutartį atliksime kai kurias paslaugas eksploatuojant įmonę", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Šleževičius.
Pasak jo, įmonėje bus gaminamas kazeino ir pieno išrūgų baltymas, išgaunamas skaidant pieną į frakcijas. Gautas produktas esą būtų aukštos vertės, itin švarus ir plačiai naudojamas įvairiose srityse.
"Įmonė paremta membraninių technologijų pagrindu. Tai yra pieno separavimas filtrais iki skirtingo dydžio molekulių. Įvairios membraninės technologijos taip sukomponuotos, kad iš pieno gaunama didžiausia pridėtinė vertė", – aiškino "Proteinų technologijų" atstovas, tikinęs, kad į pelną pretenduosiąs tik tuomet, kai įmonė dirbs pelningai.
Visa įmonės kaina, jo skaičiavimu, turėtų atsipirkti per ketverius metus. Planuojama, kad didžioji produkcijos dalis būtų parduodama ES šalyse ir Šiaurės Amerikos rinkose.
Ieškos strateginio investuotojo
Naujoji gamykla atsieis apie 100 mln. litų. Idėjos iniciatoriai jau prakalbo, kad statybos bus pradėtos net ir negavus ES paramos.
Naglis Narauskas, žemės ūkio kooperatyvo "Pienas LT" valdybos pirmininkas, tvirtino, kad sulaukus neigiamo atsakymo dėl ES paramos, projektui įgyvendinti bus ieškoma strateginio investuotojo.
"Nėra jokių garantijų, kad parama bus. Jei paramos negautume, ieškotume strateginio partnerio. Stengtumės įgyvendinti šį projektą, nes nematome kitos išeities, neketiname stovėti vietoje ir tikėtis, kad kainas pakels Lietuvos pieno perdirbėjai", – aiškino N.Narauskas.
Vis dėlto projekto iniciatoriai tikisi, kad pavyks užsitikrinti ES paramą ir ji sudarys 60 proc. projekto vertės. Žemdirbiai ketina ir patys investuoti savo lėšas į "pelningą projektą".
Norintys tapti kooperatyvo nariais turi gaminti ne mažiau kaip 400 kg pieno per dieną ir atitikti veterinarijos bei sanitarijos normas.
Mokės pagal ES vidurkį
N.Narauskas įrodinėjo, kad nauja gamykla esą bus naudinga visam Lietuvos pieno sektoriui, nes išaugs pieno supirkimo kaina, galbūt tai galėtų paskatinti dabartinius perdirbėjus peržiūrėti savo veiklą. Projekto iniciatoriai žada už pieną mokėti ne mažiau nei ES vidurkis – 27–29 euro centus.
"Kai atsiranda naujas žaidėjas, rinkoje atsiranda konkurencija dėl žaliavos. Norėdami apsirūpinti žaliava, perdirbėjai privalės kelti kainą, to dabar nėra", – teigė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Andriejus Stančikas.
Kooperatyvo "Pienas LT" valdybos pirmininkas atmetė projekto priešininkų kaltinimus, esą kooperatinė pieno perdirbimo įmonė turės neigiamų padarinių: "Norime akcentuoti, kad projektas nėra niekaip nukreiptas, kad būtų sužlugdytas kuris nors konkretus pieno perdirbėjas."
Nauja gamykla padarys žalos
Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga antradienį rengia protesto akciją, kuria sieks atkreipti valdžios dėmesį į planuojamos statyti kooperatinės pieno perdirbimo įmonės neigiamus padarinius pieno sektoriui. Anot sąjungos vadovų, būsimoji pieno perdirbimo gamykla – "amžiaus afera".
"Pamatėme, kad tai (būsimoji pieno perdirbimo gamykla – BNS past.) yra grėsmė mūsų darbo vietoms esamose pieno perdirbimo gamyklose, kurios taip pat investavo labai daug pinigų. Jeigu trečdalį pieno perdirbtų būsimoji pieno perdirbimo gamykla, tai 3 tūkst. darbuotojų liktų be darbo. Čia iš tikrųjų yra dar viena amžiaus afera", – sakė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
Akcijos organizatoriai sakė, kad jei naujos gamyklos projektas būtų įgyvendintas, žala pieno sektoriui siektų apie 250 mln. litų, esą tektų uždaryti mažiausiai šešias pieno perdirbimo įmonių gamyklas.
"Pieno žvaigždžių" filialo "Kauno pienas" vadovas Gžegožas Rogoža melu pavadino žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus teiginius, jog pieno užteks visoms perdirbimo gamykloms. Anot jo, anksčiau buvo sakoma, jog naujosios pieno perdirbimo gamyklos tikslas – paremti ūkininkus, tačiau dabar, pasak jo, bus vykdoma monopolizacija.
"75 proc. ūkininkų yra smulkūs. Šiuo metu teigiama, kad į naująją pieno perdirbimo įmonę kviečiami ūkininkai, kurie pristato 400 l arba daugiau pieno per dieną. Visi smulkieji ūkininkai nepatenka į šį sąrašą. Įmonei vadovaus oligarchai, vykdoma monopolizacija", – aiškino G.Rogoža.
Šaltinis: BNS
Supirkimo kaina smuko 30,4 proc.
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina per metus – šiemet rugsėjį, palyginti su 2008-ųjų rugsėju, smuko 30,4 proc., o per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, – ūgtelėjo 5,9 proc., iki 569,6 lito už toną. Šiemet per tris ketvirčius supirkta 990,15 tūkst. t pieno, vien rugsėjį – 128,57 tūkst. t, arba atitinkamai 6,8 proc. ir 7,2 proc. mažiau nei pernai tais pačiais laikotarpiais.
Bendrovė "Pieno žvaigždės" už toną pieno rugsėjį vidutiniškai mokėjo 615,5 lito, "Marijampolės pieno konservai" – 616,1 lito, "Rokiškio sūris" – 567,4 lito, "Žemaitijos pienas" – 594,9 lito, o Vilkyškių pieninė – 509,7 lito.
Šaltinis: Žemės ūkio ministerija
Naujausi komentarai