Nežinia, kuris kitas bankas gali paskelbti apie bankrotą, ir JAV Senato nenoras gelbėti rinkas iš proto varo viso pasaulio investuotojus. Lietuvos institucijose bei investicijų valdymo bendrovėse – olimpinė ramybė.

Biržos pakliuvo į mėsmalę

"Panika užvaldo pasaulio rinkas", "Juodžiausias pirmadienis", "Parduok! Parduok! Parduok!", "Pasaulis kupinas skausmo" – tokios ir panašios antraštės vakar papuošė įtakingiausių pasaulio laikraščių pirmuosius puslapius.

JAV Atstovų rūmams atmetus 700 mlrd. dolerių (1,65 trilijono litų) finansinės pagalbos planą, pasaulio rinkose kilo didžiulis sąmyšis ir panika. Tai, kas vakar vyko viso pasaulio biržose, makleriai ir finansų specialistai vadino didžiausiu vertybinių popierių išpardavimu ar mėsmale.

JAV akcijų rinkoje prasidėjo smukimas, neregėtas nuo 1987 m. akcijų rinkos griūties. Indeksas "Dow Jones" vakar smuko žemyn 6,98 proc. Toks didelis šio indekso kritimas per vieną dieną užfiksuotas pirmą kartą istorijoje. "Nasdaq" indeksas krito 9,14 proc. – pasiekė žemiausią lygį nuo 2005 m., "S&P 500" indeksas smuko 8,79 proc., pasiekė žemiausią lygį nuo 2004 m.

Įkandin JAV biržos patraukė ir prekyba Azijos rinkose. Nuosmukio Azijoje išvengė tik Kinijos birža, kuri nedirbo, ir Indijos Bombėjaus indeksas, kuris sugebėjo pakilti daugiau nei 3 proc. Tokijo biržos indeksas "Nikkei 225" krito 4,12 proc., Australijos indeksas "All Ordinaries" – 4,3 proc.

Įžiebė viltį

Pirmoje dienos pusėje kūlvirsčiais žemyn nuriedėjusi prekyba Europos biržose vėliau šiek tiek aprimo: pasirodė informacijos, kad JAV Senatas trečiadienį gali dar kartą balsuoti dėl gelbėjimo plano, kurį ketinama šiek tiek pataisyti. Po Senato balsavimo prie dokumento vėl grįš  Atstovų rūmai.

"Kol kas žlugo tik pirmasis mėginimas. Nemanau, kad JAV valdžia finansų rinkas paliks likimo valiai", – įsitikinusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė.
Matyt, būtent šios naujienos šiek tiek pristabdė ir Vilniaus biržą bei paskatino JAV ateities sandorių indeksų kilimą. Prekybos pradžioje Vilniaus vertybinių popierių biržos indeksas nusirito daugiau nei 6 proc., tačiau diena baigta sulig 3,44 proc. nuosmukiu.
Siekdamos išvengti panikos kai kurios pasaulio biržos nusprendė sustabdyti prekybą. Taip buvo padaryta Maskvoje, kur birža neveikė pusdienį. Rusijos federalinė finansų rinkų tarnyba taip pat laikinai pakeitė prekybos taisykles. Nurodyta valandai stabdyti prekybą vertybiniais popieriais, jei prekybos sesijos metu biržos indeksas krenta daugiau nei 10 proc.

Stabdyti nėra reikalo

Vertybinių popierių komisijos pirmininkės Vilijos Nausėdaitės teigimu, prekybos biržoje stabdymas yra šiurkštus įsikišimas į laisvai veikiančią rinką ir tokiais atvejais, kaip dabartinė situacija rinkoje, ši priemonė neturėtų būti naudojama.

"Rusijoje nėra kainų kitimo ribų, tai reiškia, kad per dieną akcijų kursai gali kristi neribotai. Vilniaus vertybinių popierių biržoje yra nustatytos akcijų kainos kitimo ribos ir negali viršyti 15 proc. Tokiais atvejais, kai rinkoje yra panikos ir neobjektyvių sprendimų, tai veikia kaip stabdys", – kalbėjo V.Nausėdaitė.  Jos teigimu, prekybos stabdymas Rusijoje galėjo teigiamai paveikti ir pristabdyti paniką, nes šioje rinkoje nėra kitų apsaugos mechanizmų.

Prilygina Didžiajai depresijai

"Tai beprotybė", – "Wall Street Journal" televizijai pareiškė vienas Volstrito finansininkas. Kito pasaulio finansinio centro London Sičio darbuotojai taip pat panikoje. "Baimė apėmė visus ir visur", – "The Guardian" portalui pasakojo vienas analitikų.
Ne vienas ekspertas užsimena, kad dabartiniai įvykiai gali būti Didžiosios depresijos, pasaulį sudrebinusios 1929–1933 m., pasikartojimas. "Didžiosios depresijos dar nėra, bet rizika didelė", – aiškino Nickas Edwardsas, naujienų agentūros "Reuters" ekonomikos skyriaus redaktorius.

Investuotojai vis dar tikisi, kad bus priimtas gelbėjimo planas, tačiau kartu pabrėžia, kad net, jei jis bus priimtas, viskas priklausys, ar jis bus įgyvendintas. Be to, neabejojama, kad bankų bankrotų banga dar neatslūgo.

Panikuoti nėra reikalo

Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika tikina, kad, nors JAV ir nebuvo patvirtintas rinkos gelbėjimo planas, panikuoti neverta.
"Šis sprendimas turėjo įtakos pasaulio biržoms, finansų sektoriaus įmonių akcijų kursams. Jei planas nebus įgyvendintas, Lietuva gali jausti netiesioginę įtaką dėl to, kad, blogėjant JAV ir Vakarų Europos ekonomikos perspektyvoms, tai turės neigiamos įtakos mūsų eksportuotojams. Tiesioginis teigiamas poveikis mūsų šaliai būtų tas, kad prastos pasaulio ekonomikos raidos perspektyvos muša žaliavų kainas, jos mažėja", – kalbėjo M.Leika.

Pasak jo, valstybės, mesdamos milžiniškas lėšas žlungantiems bankams gelbėti, savotiškai padaro meškos paslaugą. "Rinkos dalyviai ir privačios bendrovės neturi tikėtis, kad valstybė visada jiems padės. Finansinės institucijos, priimdamos rizikingus sprendimus, neturėtų vadovautis taisykle, kad valstybė bus paskutiniu gelbėtoju.
Valstybė gali prisiimti įsipareigojimus ir kartu paskatinti bankų vadovus ateityje vėl elgtis neatsakingai, dalyti rizikingas paskolas, platinti rizikingus investicinius produktus, tikintis, kad bet kokiu atveju juos išgelbės valstybė", – mano M.Leika.

Bankrotų aidas

Vakar neapsieita be naujienų apie bankus, patiriančius finansinių sunkumų. Paskelbta apie Belgijos "Dexia" banką, kuriam gelbėti nuo bankroto Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo vyriausybės nusprendė skirti 6,4 mlrd. eurų. Pirmadienį paskelbta apie Didžiosios Britanijos banko "Bradford & Bingley" nacionalizavimą bei Europos banko "Fortis" gelbėjimą, kuriam Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas skyrė 11,2 mlrd. eurų.
"Į situaciją reikėtų žiūrėti ramiai. Šitie bankai buvo išgelbėti, valstybės pasiėmė dalį jų akcijų. Nuo šių veiksmų nei indėlinininkai, nei bankų klientai nenukentėjo ir nepatyrė jokių nuostolių. Valstybė, į juos įdėjusi pinigų ir mainais gavusi akcijų, kai stabilizuosis situacija, galės jas parduoti", – ramino M.Leika.

Jis priminė paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio istoriją Švedijoje, kur bankų krizė palietė bene visus Švedijos bankus. Gelbėdama savo bankus Švedijos vyriausybė juos nacionalizavo ar perėmė dalį akcijų. "Tuomet buvo gelbėjami daugelis Švedijos bankų. Praėjus krizei, bankų akcijos, kurias valdė vyriausybė, buvo parduotos. Kai kurių bankų akcijų Švedijos vyriausybė turi iki šiol ir gauna dividendus", – pasakojo M.Leika.

Konsultavimo bendrovės "AIM invest" prezidentas Mindaugas Vaičiulis taip pat mano, kad Švedijos patirtis rodo, kad šios šalies vyriausybė ir dabar imtųsi priemonių gelbėdama savo bankus, jei susiklostytų atitinkamos aplinkybės. Jis pabrėžė, kad bankai, kurie nukenčia Europoje, yra investiciniai arba turėję daug būsto paskolų, o nukentėjo ženkliai kritus nekilnojamojo turto kainoms. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto krizė Europoje gerokai mažiau išplito nei JAV.

Nesėdėtų sudėję rankų

"Pagal situaciją, – paklaustas, kokių priemonių imtųsi Lietuvos bankas, jei reiktų imtis priemonių finansų sistemai stabilizuoti, atsakė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas. – Pirmiausia problemą turi spręsti banko savininkai. Centrinis bankas galėtų suteikti komerciniams bankams paskolų likvidumui palaikyti. Tam tikroje situacijoje gali būti keičiamos privalomųjų atsargų normos ir panašiai".

Jis patikslino vakar Seime išsakytą mintį, kad priemonės, kurių imtųsi centrinis bankas priklausytų nuo banko svarbos. "Visi bankai mūsų finansų sistemai šiandien yra svarbūs. O hipotetinių scenarijų "kas būtų, jeigu..." svarstyti nenoriu", – dienraščiui sakė jis.

R.Šarkinas taipogi atkreipė dėmesį, kad tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai nenumato, kad "centrinis bankas turėtų gelbėti nemokius bankus". "Centrinis bankas galėtų padėti komerciniams bankams iškilus likvidumo problemoms. Nemokumo atveju jau veiktų kitos institucijos", – paaiškino pašnekovas.

Bankų įstatymas numato, kad valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas gali perimti problemų turinčio banko akcijas (nacionalizuoti). Vėliau elgiamasi pagal situaciją: arba atkuriama normali banko veikla, arba, bankui bankrutavus, minėta įmonė atsiskaito su indėlininkais. Tokios pat priemonės būtų taikomos ir užsienio finansų grupėms priklausantiems bankams.

Nereikia kelti panikos

Europos Parlamento narės Margaritos Starkevičiūtės manymu, dabar reikia daryti viską, kad šalyje nekiltų panika. "Lietuvą krizė palies netiesiogiai, todėl ir įtaką kol kas sunku įvertinti. Manau, kad Lietuvos institucijos turi ir resursų, ir sugebėjimų gelbėti krizės ištiktas finansų institucijas, blogas paskolas perimti mes mokame, specialistai dar tebedirba", – ramino europarlamentarė.

Pasak jos, nors ši krizė kaip ir kitos yra laikinas dalykas, kuris praeis, tačiau neigiamų padarinių neišvengsime: brangs paskolos ir lėtės ekonomika.

M.Starkevičiūtė priminė, kad priemonių dėl finansų rinkų reguliavimo ketina imtis ir Europos Sąjungos institucijos. "Numatoma stiprinti priežiūros institucijų ir Europos centrinio banko vaidmenį, parengta finansų institucijų kapitalo pakankamumo direktyva, kurioje daug kapitalo įvertinimo naujovių, taip pat atsiras išvestinių instrumentų rinkos reguliavimo principai. Kitaip tariant, paketas apims tas sritis, kurių silpnybes parodė kilusi krizė", – kalbėjo ji.